"...Bet Tu giedok... taip graudžiai man dainuoji--
Lyg grotų žiedlapių styga žmogus... ",o aš... klaupiuosi,prieš Tavas eiles,Giedre.

prisiminiau jau ne pirmą kart žiūrėtą filmą ,,Nuostabus protas", kurį vėl rodė prieš kelias dienas...
...drąsiai galiu išprotėt skaitydamas tai, kas čia juodu ant balto parašyta...
ir nereikia man Nobelio premijos, kurią gavo Nešas...

Nuostabu!kito žodžio nerandu.
Pagarba autorei už tautiškumą,poetės supratimą.

Skaičiau daug kartų. Iš širdies išsiliejusios, su didžiule širdgėla iki graudulio parašytos eilės. Labai gražus ir jaudinantis kūrinys, menantis ir skaudų kelią, ir didžią daugelio mylimos poetės atmintį.
Dangaus delnuos žvaigždelės tylios guli--
Tau Amžinybės Ženklas ant kaktos... - nuostabi dedikacija.
Žaviuosi.

Jauciamas begalinis nuosirdumas...zaviuosi Jusu energija, kurybine potencija. Jus rasote- tik is sirdies ir tai pasiekia kitas sirdis:)))

Labai nuoširdžiai.... Puikiai ***

Pritariu Medžio ir Radastos nuomonei - tikrai su meile ir labai nuoširdžiai parašyta, ir tyro graudumo vaizdiniai gražūs.