Dearniui būtų galima labai reguliariai prikaišioti - "ir vėl apie karą..." :)
Taip pat tas įprotis vienoje dalyje patalpinti tik vieną epizodą. Gal tu pagaliau imkis permainų ir talpink po pusantro epizodo? Pvz., darai aprašymus, įterpi dalį veiksmo, tada nutrauki. O tai dabar vien tik aprašymas, kurio pabaigoje aš tikiuosi, jog sekančioje dalyje vėl bus aprašymas. Hmmm...
Žinau, kad pastoviai tik kabinėjuosi, nu betgi aš ir sau labai reiklus.

Dar vienas elementas - vietos istorija. Kai ją va taip pateiki "nuogai", apsakymas virsta vos ne istorijos vadovėliu. Geriausia tokius dalykus palikti dialogams ar net kokiems nors prisiminimams. Tiesioginė istorija yra nuobodi.

"Abu budėtojai priekyje pastebėjo esminį priešą" - nu čia kas toks dabar?...

Na, visų pirmą tai tekstas neatidirbtas iki galo:) Paskaitinėk pats, vienam sakinyje po du tokius žodžius, tikrai nedera:)
Antra, dar labai sunku ką nors sakyti, nes tai tarsi, tik įžanginė dalis.
Šiaip jau budėtojai nelabai panašūs į reguliarią armiją - tokio bardako net soviemečiu nebuvo:)
Ir dar, nereikia visų vadinti keistuoliais. Palik teisę skaitytojui nuspręsti, kas yra keistuolis, o kas ne:)