Daug išminties čia vidiniam grožiui puoselėti:) Gal neatsitiktinai ir per gyvatės vaizdinį.
Net labai įtaigus, sklandus ir įdomus perteikimas. Pasilieka...
Tad ačiū.
Kvaila pasaka, gyvatė šiaip jau išmintis; čia taip suniekinta gyvatė - savybės jos;
Žinau kitą pasaką;-----
Tai YRA:
Labai ankstų rytą, viena sena moteris, rinkdama miške žabarus, rado sušalusią gyvatę. Ji parsinešė tą sušalusią gyvatę namo kartu su malkomis, atšildė ją, pagirdė pienu, paliko ją pas save.
Moteris ja puikavosi, pasiimdavo ant rankų, paglostydavo, pabučiuodavo, paleisdavo ant grindų. Kartą moteris pasilenkė pabučiuoti gyvatės, ir ši staigiai, žaibu greitumu įgėlė jai į skruostą:
- Ką tu padarei, nedėkingoji, juk aš tave radau sušalusią, sušildžiau, pamaitinau, gražinau į gyvenimą? - paklausė gyvatės mirdama sena moteris.
- Paklausyk, tu savim patenkinta,"kale" pasakė gyvatė, - O tu juk žinojai, kad aš esu gyvatė, ir kad dievas sukūrė mane būti gyvate, tu kodėl mane laikai, kodėl bučiuoji gyvatę ir geidi kad ji tau neįgeltų?..
-
Glostydamas, ant savo kelių gulinčią barškuolę, užbaigė pasakojimą senas indėnas. Tada pakilo, nešinas gyvate ir nuėjo link savo būsto durų; atvėrė jas ir paleisdamas gyvatę per slenkstį į laisvę, švelniai pasakė:
- šliaužk, išmintingoji šliaužk, ir būk laisva. Būk savimi - būk gyvate...
-------------
Labai gražus, rimtas tikrai gilus išmintingas pasakojimas, o katu ir paprastas kaip "penkios kapeikos"; Tai lyg visiška priešprieša tam jūsų kūrinukui; atleiskit klevas, bet priešprieša (tikriausiai aišku kodėl) mano akimis žiūrint, tam kvailam jūsų pasakojimui apie gyvatę. Žmogus su gyvatės savybėmis - tai tikriausiai galima būtų apie tokį partnerį tik pasvajoti, na o kvailiam, tai tik nuodingas šliužas, jei miegodamas net nepastebėjęs jo įspėjimo lipi jam ant galvos; jis gali gindamasis ir mirtinai kirstelti; (o šiaip jau vaisinė medžiaga.)
Žmonės gimę gyvatės metais nežinau kaip, tačiau šiaip jau tai simbolizuoja mintį; būna kvailų žmonių - norinčių užimti dievo vietą; arba manančių, kad žmogus yra sukurtas anašiu į dievą;
NEPATIKO; PIGUS IR KVAILS; (grindžiau išsamiai.)
manau, nesupyksi, jei nekomentuosiu:)) Galiu tik priglaust, is ties- viskuo giliai itaigu. Meistriskai pateikta mintis. bent man taip atrodo... pagavo.
Galingai čia sukirtai. Mano vaizduotėj - ir gyvatė, ir jos su dygliukais ir dėmėm naujoji oda, ir tų, kurie ja grožėjosi, nustebimas, atsitraukimas, o kartais gailestis ar panieka...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-12-17 14:48:59
...gaug gelmės sudėta... labai daug...DIDINGAI graži pamokanti PASAKA...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-12-17 13:51:04
Daug išminties čia vidiniam grožiui puoselėti:) Gal neatsitiktinai ir per gyvatės vaizdinį.
Net labai įtaigus, sklandus ir įdomus perteikimas. Pasilieka...
Tad ačiū.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-12-16 18:33:36
Kvaila pasaka, gyvatė šiaip jau išmintis; čia taip suniekinta gyvatė - savybės jos;
Žinau kitą pasaką;-----
Tai YRA:
Labai ankstų rytą, viena sena moteris, rinkdama miške žabarus, rado sušalusią gyvatę. Ji parsinešė tą sušalusią gyvatę namo kartu su malkomis, atšildė ją, pagirdė pienu, paliko ją pas save.
Moteris ja puikavosi, pasiimdavo ant rankų, paglostydavo, pabučiuodavo, paleisdavo ant grindų. Kartą moteris pasilenkė pabučiuoti gyvatės, ir ši staigiai, žaibu greitumu įgėlė jai į skruostą:
- Ką tu padarei, nedėkingoji, juk aš tave radau sušalusią, sušildžiau, pamaitinau, gražinau į gyvenimą? - paklausė gyvatės mirdama sena moteris.
- Paklausyk, tu savim patenkinta,"kale" pasakė gyvatė, - O tu juk žinojai, kad aš esu gyvatė, ir kad dievas sukūrė mane būti gyvate, tu kodėl mane laikai, kodėl bučiuoji gyvatę ir geidi kad ji tau neįgeltų?..
-
Glostydamas, ant savo kelių gulinčią barškuolę, užbaigė pasakojimą senas indėnas. Tada pakilo, nešinas gyvate ir nuėjo link savo būsto durų; atvėrė jas ir paleisdamas gyvatę per slenkstį į laisvę, švelniai pasakė:
- šliaužk, išmintingoji šliaužk, ir būk laisva. Būk savimi - būk gyvate...
-------------
Labai gražus, rimtas tikrai gilus išmintingas pasakojimas, o katu ir paprastas kaip "penkios kapeikos"; Tai lyg visiška priešprieša tam jūsų kūrinukui; atleiskit klevas, bet priešprieša (tikriausiai aišku kodėl) mano akimis žiūrint, tam kvailam jūsų pasakojimui apie gyvatę. Žmogus su gyvatės savybėmis - tai tikriausiai galima būtų apie tokį partnerį tik pasvajoti, na o kvailiam, tai tik nuodingas šliužas, jei miegodamas net nepastebėjęs jo įspėjimo lipi jam ant galvos; jis gali gindamasis ir mirtinai kirstelti; (o šiaip jau vaisinė medžiaga.)
Žmonės gimę gyvatės metais nežinau kaip, tačiau šiaip jau tai simbolizuoja mintį; būna kvailų žmonių - norinčių užimti dievo vietą; arba manančių, kad žmogus yra sukurtas anašiu į dievą;
NEPATIKO; PIGUS IR KVAILS; (grindžiau išsamiai.)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-16 17:45:21
manau, nesupyksi, jei nekomentuosiu:)) Galiu tik priglaust, is ties- viskuo giliai itaigu. Meistriskai pateikta mintis. bent man taip atrodo... pagavo.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-12-16 17:20:06
Galingai čia sukirtai. Mano vaizduotėj - ir gyvatė, ir jos su dygliukais ir dėmėm naujoji oda, ir tų, kurie ja grožėjosi, nustebimas, atsitraukimas, o kartais gailestis ar panieka...