/žuvų karalysčių žoles/ nuskambėjo dirbtinai, (tekste) toje vietoje padarė spragą; ir kažkodėl rašyčiau Į begėdišką, o ne IR begėdišką rudenio mirtį. čia rašyčiau (taip smagiau persiskaitė, kai užkliuvo ta vieta kuri prasivėrė kiauryme, spraga tekste (kur tekstas paleidžia šiek tiek.) /...... sužeistu vandeniu: nugaišusius nendrynų kuokštus, žuvų žoles, gamtinius musių sarkofagus Į begėdišką rytdienos mirtį. /
taip nepaleidžia tekstas (tik viena iš skaitytojo nuomonių)
čia tikriausiai klaida, (supratau majonezo, bet pagalvojau arba pajutau surūgusį polonezą, kažkaip.) > mazonezo (o gal nuo tų fanių asociacija jausminė ir sukelia prašvinkusį Polonezą, nežinau, bet įdomiai.)
patiko labai; tik vieną sakinį tikrai keisčiau; Kūrinys, miniatiūra, rudens poezija, bet ne lyrika, ir urbanizacija o kartu ir švarus pūvantis gėris, viskas sumaišyta, plius evoliucijoje mutacija ir mazuto yra ir šiukšlių, labai gerai viskas supinta; man smagiai skaitėsi; jūs gerai rašote, neprigalvodama pasąmonės srautų, o lyg užčiuopdama ir pateikdama skaitytojui užčiuopti; organiškai; Kranto kvapas ir ruduo nugeltęs ir jau labai vėlyvas, ant šakų pakrantėje tyso žolės geltonos išsitempusios, viskas be lapų drėgmės kvapas ir tyla; nėra paukščių girdisi oras; maloniai klampus organiškumu; (gerai kad ne ilgas, būtų pilstymas; ir trukmė pajausta; kokiame romane galėtų būti tarp atskirų apsakymų tokia prozinė atmosferinė poezija; jei romanas būtų iš pasikartojančių jame herojų, susitinkančių susipažįstančių toksai užmestas tinklu vienu ir nedalomu, nors atrodo kad jie neturi besisiejančių gijų, bet vienas tinklas; tarpuose tarp apakimų būtų štai tokie intarpiukai;) taip pasimatė; Gyvai; (gal klaidelės čia?: rydienos > rytdienos; padininti > padidinti; švinkančio mazonezo > švinkstančio majonezo;)
(nors gal tai mutacija, taip specialiai mutuoja ir kalba, keičiasi gomurys, "snukiui sušliužėjant : t.y. citata: "Iššoku iš vandens pasitikrinti ar įgavau sušliužėjantį snukį..." ---- ir tokia mintis ateina, gal taip specialiai; nors užneša į klaidas;) daugiau globaliniu atžvilgiu, jau pirmas sakinys įveda: "aš vemiu savo būtį" lyk žmonija evoliucionuoja, keičia aplinką, ir kinta pati, šliaužioja vieni prieš kitus, daiktai nebegyvi, vardai daiktų nebegyvi, sąvokos bankrutuoja praranda savo esmę; sušiužėjimas, o iš to urbanizacija, lyg evoliucijoje ruduo karti ir aprastas ruduo su urbanizacija šalia, kažkas tokio; šauniai tikrai. (tik žuvų karalysčių žolių atsisakyčiau); ten dirbtinai ir spraga.
:)
tarpuose tarp apakimų būtų , turiu omenyje tarp apSakymų (realių nepasamoninių srautų, t.y. tokie gyvy intarpai, poezija ir kartu lyg naktis - pasaulis miega; kažkas tokio; (tokia paskirtimi pasirodė šis labai ne dirbtinas kūrinys, vis tik turintis mintis apibrėžtas po metaforomis, po įvaizdžiais) daug tokių atotrūkių viename romane iš apsakymų;
(karti ir aprastas ruduo > klaida kartU ir paprastas ruduo.) bet tikriausiai supratote.)) nemėgstu svaičiojimų, kurie dirbtini sumąstyti, nepajausti ir neužčiuopti, įvardinti pasąmoniniais srautais, kada jie dirbtini ir atvirkščiai, kai jie organiški , labai puiku, žaviuosi ir įdomu - užčiuopiama; pukiai jums tai išeina parašyti, sklandžiai, "tai yra, lyg tai, ko negali prisiminti ";)))
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-07-22 22:41:09
labai įdomiai
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-01-06 18:41:55
na taip-
mooodernizmas,
o paskutinė eilutė
galėtų pretenduoti į atskirą...hm...haiku (?)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-12-11 02:49:27
/žuvų karalysčių žoles/ nuskambėjo dirbtinai, (tekste) toje vietoje padarė spragą; ir kažkodėl rašyčiau Į begėdišką, o ne IR begėdišką rudenio mirtį. čia rašyčiau (taip smagiau persiskaitė, kai užkliuvo ta vieta kuri prasivėrė kiauryme, spraga tekste (kur tekstas paleidžia šiek tiek.) /...... sužeistu vandeniu: nugaišusius nendrynų kuokštus, žuvų žoles, gamtinius musių sarkofagus Į begėdišką rytdienos mirtį. /
taip nepaleidžia tekstas (tik viena iš skaitytojo nuomonių)
čia tikriausiai klaida, (supratau majonezo, bet pagalvojau arba pajutau surūgusį polonezą, kažkaip.) > mazonezo (o gal nuo tų fanių asociacija jausminė ir sukelia prašvinkusį Polonezą, nežinau, bet įdomiai.)
patiko labai; tik vieną sakinį tikrai keisčiau; Kūrinys, miniatiūra, rudens poezija, bet ne lyrika, ir urbanizacija o kartu ir švarus pūvantis gėris, viskas sumaišyta, plius evoliucijoje mutacija ir mazuto yra ir šiukšlių, labai gerai viskas supinta; man smagiai skaitėsi; jūs gerai rašote, neprigalvodama pasąmonės srautų, o lyg užčiuopdama ir pateikdama skaitytojui užčiuopti; organiškai; Kranto kvapas ir ruduo nugeltęs ir jau labai vėlyvas, ant šakų pakrantėje tyso žolės geltonos išsitempusios, viskas be lapų drėgmės kvapas ir tyla; nėra paukščių girdisi oras; maloniai klampus organiškumu; (gerai kad ne ilgas, būtų pilstymas; ir trukmė pajausta; kokiame romane galėtų būti tarp atskirų apsakymų tokia prozinė atmosferinė poezija; jei romanas būtų iš pasikartojančių jame herojų, susitinkančių susipažįstančių toksai užmestas tinklu vienu ir nedalomu, nors atrodo kad jie neturi besisiejančių gijų, bet vienas tinklas; tarpuose tarp apakimų būtų štai tokie intarpiukai;) taip pasimatė; Gyvai;
(gal klaidelės čia?: rydienos > rytdienos; padininti > padidinti; švinkančio mazonezo > švinkstančio majonezo;)
(nors gal tai mutacija, taip specialiai mutuoja ir kalba, keičiasi gomurys, "snukiui sušliužėjant : t.y. citata: "Iššoku iš vandens pasitikrinti ar įgavau sušliužėjantį snukį..." ---- ir tokia mintis ateina, gal taip specialiai; nors užneša į klaidas;) daugiau globaliniu atžvilgiu, jau pirmas sakinys įveda: "aš vemiu savo būtį" lyk žmonija evoliucionuoja, keičia aplinką, ir kinta pati, šliaužioja vieni prieš kitus, daiktai nebegyvi, vardai daiktų nebegyvi, sąvokos bankrutuoja praranda savo esmę; sušiužėjimas, o iš to urbanizacija, lyg evoliucijoje ruduo karti ir aprastas ruduo su urbanizacija šalia, kažkas tokio; šauniai tikrai. (tik žuvų karalysčių žolių atsisakyčiau); ten dirbtinai ir spraga.
:)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-12-11 03:16:06
tarpuose tarp apakimų būtų , turiu omenyje tarp apSakymų (realių nepasamoninių srautų, t.y. tokie gyvy intarpai, poezija ir kartu lyg naktis - pasaulis miega; kažkas tokio; (tokia paskirtimi pasirodė šis labai ne dirbtinas kūrinys, vis tik turintis mintis apibrėžtas po metaforomis, po įvaizdžiais) daug tokių atotrūkių viename romane iš apsakymų;
(karti ir aprastas ruduo > klaida kartU ir paprastas ruduo.) bet tikriausiai supratote.)) nemėgstu svaičiojimų, kurie dirbtini sumąstyti, nepajausti ir neužčiuopti, įvardinti pasąmoniniais srautais, kada jie dirbtini ir atvirkščiai, kai jie organiški , labai puiku, žaviuosi ir įdomu - užčiuopiama; pukiai jums tai išeina parašyti, sklandžiai, "tai yra, lyg tai, ko negali prisiminti ";)))