nutekejo.... susigere:))))

Ir mane sudomino Jūsų prasmingų minčių šaltinėlio versmelė.

Pataikėt, st_a_s, ir in manųjų minčių tėkmy...

Labai sava minčių tėkmė, labai... Ačiū. :)

ateities laiškus tik Vienatvė ir geba perskaityti,

idant ateitis - tai kibirkšties, kuri jau išsižiebusi praeityje,
įsiliepsnojus dega ugnimi dabartyje,
kai jos šviesa,
nusklidus laiko erdvėje į ateitį apšviečia tuštumą - kurioj eiga -

akis vienatvės regi krintančius daiktų šešėlius jau ateityje

Vienatvė - ji ne klounas, ir ne juokdarys,
taip kaip tiktai vienatvėje yra aiškia-regįs -

Vienatvė - ji ne liūdesys, ne džiaugsmas, ne aistra laimėt, arba laimingu būt,
ir ne viltis - greičiau ramybė `a k t y v i - regėjimas, žinojimas klausa* (kuo?*)
kuri ir skaito parašytą "laišką" Praeities - koksai jis bus, ir kaip "skambės" Ateityje -

tiktai Vienatvė - be troškimų prieraišių, ir be aistrų -
vienatvėje aiškiaregiai paskaito laiškus rašomus mintim, o gal ir vizijomis, melodijomis, ir sapnais,
juk sapną nors nepranašingą, vis tik mes sapnuojame `t i k t a i` vienatvėje vaizdais ir vaizdiniais,
be kaukės be apsimetimo - vietos tam vienatvėje nėra

tik kiek skaityt ir išskaityt tegalime - suprast ir iššifruot - įsiklausyt, ir
kiek tesugebam vienatvę savyje turėti ir rutinai neparduot - savy ją išlaikyti - neišsibarstyt...

________________________________________________________________________________
Na man jūsiškiame čia viskas svetima - mintys, sąvokos, aš kitaip tikriausiai įvardinu tai, ką jūs įvardinate vienatve, viltimi; o gal apskritai kitokį santykį turiu į daugelį reiškinių, kitaip vertinu, kitaip žiūriu į vieną ir tą patį vyksmą, reiškinį; tai ir kūrinys, man šis atrodo - rimuojasi ir tiek; bet ne daugiau;linguojasi taip lyriškai, smėlis, pėdsakai, barstosi, bet jis pretenduoja į mintis, savokų (gan gilių reikšmių žodžių) atskleidimą mintimis, kurios man tikrai labai tolimai atrodo; svetimos;