vel "atsigereme" mielo peizazo su giliu liudesiu poteksteje:))) Grazus darbas. gera Dvasia jame...

Ačiū, Sauliai Rimkau, labai,kad apsilankėt, o dar labiau,kad pamėsinėjot-- bet aš visai ne literatė, mielasis, aš esu gydytoja ir rašau eiles kaip pasakytų BATUOTAS KATINAS IŠ SAVO MALONUMO ir dar ...į ,,gerą literatūrą,,nepretenduoju, todėl man visai nerūpi ,,jos požiūris,, ...,,kilometrai teksto,, žinoma nuodėmė, didelė nuodėmė, BET KAS BE NUODĖMĖS TEGU PIRMAS META Į MANE AKMENĮ/ žodžiai iš Šv. Rašto/...dėl rimo - skonio reikalas -aišku dviratis išrastas seniai - kitas klausimas kaip ir kur su juo važiuojama...

Sauliau,bet juk žavu irgi: MANO SODAS ŠAUKS SAULĘ RAUDONĄ--be šios eilutės būtų tik liūdesys... JI AISTROS SIMBOLIS - taip artima Sezanui...kurio ir UOLOS RAUDONOS...

Vat ir man, kaip Angelui, pakartojimai lyg labiau įprasmina tai, kas kartojasi, pabrėžia, išskiria.
Patiko, net labai.
Paveikslas, meistriškai pieštas žodžiu.
O dėl kažkieno atkartojimo...Tik prieš kelias minutes skaičiau s_t_a_s eilėraštį. Kartojame kitus, kartojame save, ir mus kartos kas nors. Vargu ar gali būt kitaip. Nes viskas ratu...
Sezanas juk irgi save kartojo ne sykį.
Svarbu, mano manymu, įdėta į kūrinį širdis :)

"Neįrėminantis" žodžiais kalbėjimas... - g e r a s.

Gražu :).. patiko :)

Lyg nupiešta būtų. Galima būtų kiek redaguoti ir atsisakyti kelių nereikalingų išsireiškimų. Pirmame ir trečiame posme galėtų būti išvengta pasikartojimų.

Žavi visuomet jūsų "Žodžio drobės" ir man kaip tik tie pasikartojimai - įtaigiau mintį atskleidžia, o paskutinės eilutės su pasikartojimais - pabrėžia ilgesį ir liūdesį. tik
P.s. "Namo krosnis nekepa duoną--" - gal "... duonos" - taisyklingiau būtų... arba "Namo krosny nekepa duona--"

Vien pats pavadinimas suintrigavo. Kūrinys pakankamai vaizdžiai pieštas. Aptikau gražių eilučių, nors, kaip minėta, eilėraštis dar šiek tiek taisytinas.

Ačiū,Angelėli...PRAŠAU PAKEISTI:

Namo krosny nekepa duona--