Tapyti išgryninta spalva negerai, bus lėkšta, o šiaip jau šviesa lūžta į daugybę atspalvių, griežtai tvarkingai; akimi regimi septyni (vaivorykštė) galima įvaldyti - rega, skirti daug atspalvių, žinoti numeriu, (bet jei ne daltonikas, tai raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną, violetinę, žinai (balta juoda - šviesa tamsa) vis tik kuo daugiau žinai atspalvių, taip kaip ir šias žinai - skiri, juo geriau - tobulesnė rega)) čia suprantu kalba eina apie užstrigimą į viską žiūrėjimas idealizuojant - mes sotūs laimingi ir visi švariomis sielomis, ir t.t. )) taip supratau, kad užstrigus vienoje spalvoje būtų neblogai prisiminti, kad ji tik sudedamoji šviesos dalis, o šviesa yra šviesa - balta; nu ir finalas - prašviesėjimas - per kančias į žvaigždes;
Jis parašytas man sausai, juokingai dramatiškoje spalvoje; jei bet kuri spalva supančiojo, ji tik sudedamieji dalis šviesos; Šviesa lūžta ir sudaro spalvų spektrą; kodėl dabar ta rožinė? gali būti bet kuri; absoliutizacija kokio nors atspalvio kaip pačios šviesos yra netiesa, o tiesa man atrodo yra daugiau harmoninga, rami, bet ne pragmatška ar šalta;
(kas čia per grafika, tekanti saulė į debesį remiasi, ji eina kiaurai, kinta apšvietimas, debesis jos judėjimo nesustabdys, vizualiai kiaurai, ten kur saulė ten saulė, ten kur debesys ten mes žmonės, žiūrim į ją, TIK kol ji raudona, na dar oranžinė, kai jau geltona tai jau ne labai, o vėlėliau akiniais tamsintais stiklai, t.y. ne tiesiai, kreivai - iškreipiame spalvą tamsintu stiklu; be jokių galvos pančių, tokia rega, taip pritaikyta akis, kiek jai matyti.) štai kiek pasimąsto skaitant ir žiūrint į tą grafiką; tiksliau prisimenama tai kas žinoma; galvą pančioja žinojimai irgi; o jums gal tai bus medžiaga, sekančio kūrinio temai, gal ne; TIKIUOSI nepagarbos neįžvelgiate, kūriniui; komentaria matote išsamiai, kas kertasi, kas galvojasi, ko nesupratau, jei kažko nepaliečiau, apie ką jūs rašėte; tada jūs galite tobulinti, kad visi suprastų, bet tai įmanoma tik tada jei visų galvas supančioti vienu pančiu, kad pasaulis yra toks tai ir toks. nomonė viena. MES. tada gal, kaip matematikoje t.y. > 2+2=4)
:)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-01 14:14:32
pasiekete zai, ka ir norejote... spalvos- isgrynejo:))) ir taip mielai...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-11-30 21:53:10
Taip, Tu teisi, su rožinės spalvos supančiota galva tik į ledinio baltumo kauke ant veido... :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-11-30 10:17:14
Su satyriniu atspalviu.
Savitai "išgryninta" nuomonė.
Įdomiai:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-29 23:14:41
...įdomios mintys apie spalvų gryninimą...patiko...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-11-29 12:45:42
Įdomios tos persijotos mintys...Subtilus kūrinėlis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-29 12:31:20
Su spalva. Mintis yra, bet reikėtų ją stiprinti gryninant tekstą.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-29 11:55:56
Tapyti išgryninta spalva negerai, bus lėkšta, o šiaip jau šviesa lūžta į daugybę atspalvių, griežtai tvarkingai; akimi regimi septyni (vaivorykštė) galima įvaldyti - rega, skirti daug atspalvių, žinoti numeriu, (bet jei ne daltonikas, tai raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną, violetinę, žinai (balta juoda - šviesa tamsa) vis tik kuo daugiau žinai atspalvių, taip kaip ir šias žinai - skiri, juo geriau - tobulesnė rega)) čia suprantu kalba eina apie užstrigimą į viską žiūrėjimas idealizuojant - mes sotūs laimingi ir visi švariomis sielomis, ir t.t. )) taip supratau, kad užstrigus vienoje spalvoje būtų neblogai prisiminti, kad ji tik sudedamoji šviesos dalis, o šviesa yra šviesa - balta; nu ir finalas - prašviesėjimas - per kančias į žvaigždes;
Jis parašytas man sausai, juokingai dramatiškoje spalvoje; jei bet kuri spalva supančiojo, ji tik sudedamieji dalis šviesos; Šviesa lūžta ir sudaro spalvų spektrą; kodėl dabar ta rožinė? gali būti bet kuri; absoliutizacija kokio nors atspalvio kaip pačios šviesos yra netiesa, o tiesa man atrodo yra daugiau harmoninga, rami, bet ne pragmatška ar šalta;
(kas čia per grafika, tekanti saulė į debesį remiasi, ji eina kiaurai, kinta apšvietimas, debesis jos judėjimo nesustabdys, vizualiai kiaurai, ten kur saulė ten saulė, ten kur debesys ten mes žmonės, žiūrim į ją, TIK kol ji raudona, na dar oranžinė, kai jau geltona tai jau ne labai, o vėlėliau akiniais tamsintais stiklai, t.y. ne tiesiai, kreivai - iškreipiame spalvą tamsintu stiklu; be jokių galvos pančių, tokia rega, taip pritaikyta akis, kiek jai matyti.) štai kiek pasimąsto skaitant ir žiūrint į tą grafiką; tiksliau prisimenama tai kas žinoma; galvą pančioja žinojimai irgi; o jums gal tai bus medžiaga, sekančio kūrinio temai, gal ne; TIKIUOSI nepagarbos neįžvelgiate, kūriniui; komentaria matote išsamiai, kas kertasi, kas galvojasi, ko nesupratau, jei kažko nepaliečiau, apie ką jūs rašėte; tada jūs galite tobulinti, kad visi suprastų, bet tai įmanoma tik tada jei visų galvas supančioti vienu pančiu, kad pasaulis yra toks tai ir toks. nomonė viena. MES. tada gal, kaip matematikoje t.y. > 2+2=4)
:)