Prie upės žydės putinai -
širdy pasilikę žodžiai
ir degs baltame sniege
raudonu ryškiu sirpiu -
nespėjam..."
________________________________
kai buvai, tai aišku kad esamajame laike nebeesi; o čia mintis juk ne, kad tik buvai geras, bet kad nespėjau pasakyti KO?, kad esi geras, reiškia esi, tik nebėra kam pasakyti, tačiau juk išliko -
tas geras; Kūrinio mintis, kad nespėja žmonės pasakyti, kas tikra ir svarbiausia, vieni kitiems, o susimąsto apie tai, kada nebėra kam pasakyti, o gal jiems tai buvo labai reikalinga
-----( kita vertus žodžiai nublanksta, o jų pasakymas, kartojimas, kur kas vertesnis, kai nėra pasakoma kažkas tai blogo - bereikalingo, jei tikrai taip negalvojama, jaučiama, bet pasakoma kažkas blogo;)-------
TAI GI rašyčiau esi o ne buvai, o kad tai būtasis laikas nusako tas nespėjau.
nerašyčiau būkime, gyvenkime taip, susitarkime kaip gyventi, tai labai atpigina, sulėkština ir dingsta poezija, atsiranda pigus ideologijos skelbimas, jis tuščias, o žodžiai kartojami dažnai taip pat tampa rutina;
Mintis yra, išpildymas minties plėtojimas labai silpnas; Mintis tikrai graži, gera, aiški, prasminga;
jautriai paliete." Rinkim žodžius švelnius,tikrus.
Nebijokim juos ištart prireikus,
nes prie gilių sielos žaizdų
kaip tvarsčio gero žodžio reikia." Isgyventas.... jauciamas... Tinkantis. Tiesiog, kaip receptas- sio meto nuotaikai... Juk kartais tik tiek ir tereikia, kodel slepiame savy, kodel neistariame? Klausiu saves- reikia to kam? Pasirodo- reikia, net butina ir dabar, o ne tada, kada gali tapti per velu. Suvokime gyvenimo gelmes...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-12-15 19:01:41
neištarti žodžiai
putinais žydi
širdy išnešioti
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-17 00:51:07
...skausmingai ir giliai pro prisiminimų pilis...įkrito širdin...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-16 14:32:36
NESPĖJAM IŠGIRSI
"Nespėjau tau pasakyti
koks geras tu man esi
Prie upės žydės putinai -
širdy pasilikę žodžiai
ir degs baltame sniege
raudonu ryškiu sirpiu -
nespėjam..."
________________________________
kai buvai, tai aišku kad esamajame laike nebeesi; o čia mintis juk ne, kad tik buvai geras, bet kad nespėjau pasakyti KO?, kad esi geras, reiškia esi, tik nebėra kam pasakyti, tačiau juk išliko -
tas geras; Kūrinio mintis, kad nespėja žmonės pasakyti, kas tikra ir svarbiausia, vieni kitiems, o susimąsto apie tai, kada nebėra kam pasakyti, o gal jiems tai buvo labai reikalinga
-----( kita vertus žodžiai nublanksta, o jų pasakymas, kartojimas, kur kas vertesnis, kai nėra pasakoma kažkas tai blogo - bereikalingo, jei tikrai taip negalvojama, jaučiama, bet pasakoma kažkas blogo;)-------
TAI GI rašyčiau esi o ne buvai, o kad tai būtasis laikas nusako tas nespėjau.
nerašyčiau būkime, gyvenkime taip, susitarkime kaip gyventi, tai labai atpigina, sulėkština ir dingsta poezija, atsiranda pigus ideologijos skelbimas, jis tuščias, o žodžiai kartojami dažnai taip pat tampa rutina;
Mintis yra, išpildymas minties plėtojimas labai silpnas; Mintis tikrai graži, gera, aiški, prasminga;
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-11-16 13:53:04
jautriai paliete." Rinkim žodžius švelnius,tikrus.
Nebijokim juos ištart prireikus,
nes prie gilių sielos žaizdų
kaip tvarsčio gero žodžio reikia." Isgyventas.... jauciamas... Tinkantis. Tiesiog, kaip receptas- sio meto nuotaikai... Juk kartais tik tiek ir tereikia, kodel slepiame savy, kodel neistariame? Klausiu saves- reikia to kam? Pasirodo- reikia, net butina ir dabar, o ne tada, kada gali tapti per velu. Suvokime gyvenimo gelmes...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-16 18:55:32
Skaudanti ir slegianti neištartų žodžių našta... Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2007-11-16 19:06:13
Geriau galėtis to, ką pasakei, negu to, ko taip ir nepasakei...Skaudžiai ši mintis aidi eilėraštyje. Patiko.