← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/19151

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2007-11-15 19:48:46

pamąstymams, dėkui

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-11-14 15:25:18

Gražus kalbėjimas jausmų išpažinimu, užgulantis vienatvės, laukimo ir tylėjimo sunkumu.
Reiktų tobulinti perėjimą nuo pirmos strofos prie antros arba jų visai neskirti. Manua, kad reiktų padirbėti ir prie sakinių skaidymo eilutėmis.

Vartotojas (-a): Raktažolė

Sukurta: 2007-11-14 01:12:55

"Kas vaikšto skardinėm palangėm - lietus ar balandžiai?" - puiki pradžia :) Eilėraštis, nenuobodus ir nuoširdus. Labai daug tiesos pasakantis, ypač pirmos strofos trečia eilutė (Man labai sava). Slenka minutės ir mintys - "amžina laiko tėkmė", tiek kartų jau aprašyta, gal reiktų ko nors įmantresnio paieškoti tai pačiai minčiai išsakyti? Paskutinės dvi eilutės puikiai apibendrina. Vertas dėmesio darbas. Ir turbūt nereikia sakyti, kad patiko :)

Anonimas

Sukurta: 2007-11-13 22:20:58

gal mažiau klausimų ir daugiau atsakymų.
arba klausimus kažkaip paversti atsakymais. taip ir pats darbas skambės maloniau.

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2007-11-13 21:30:33

"O tu kalbėk, ilgai kalbėk..." Taigi taigi, vyro ir vakaro išpažintis...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-11-13 21:13:20

labai...subtiliai...

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-11-13 20:52:10

"ir dabar nebyliems savo šešėliams nedrįstam pažvelgt į akis..." Nedrįstam, nes manom, kad šešėliai neturi akių... taip geriau ir patogiau manyti... :) Kūrinys giliam pamąstymui.

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-11-13 20:48:35

Šukės iš laimės rankų - ar juoda spalva šiame veidrodyje nesuspindės žvaigžde... Rudens eilėraštis. Vakaro eilėraštis.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-11-13 20:45:50

kūrinys aiškus,lyg scena; vaidinimui aprašyta scena; jis labai asmeniškas, tad nėr čia ką komentuoti; (jis tartum įvykio atmosferos aprašymas, kada ieškoma kaltų. tai tiek galima pasakyti neasmeniškai, na pažystama situacija kiekvienam mirtingajam įvairiausiuose sfenuose "kaltųjų ieškojimas tylėjimu" ; toksai tylėjimas, tai tai atmosfera sukurta ta, o toliau jis asmeniškas, globalaus - išvystytos temos, o gal pavadinčiau taip kūrinį, tada jis skaitytojui būtų mažiau asmeniškas " kaltųjų ieškojimas tyla" Tyla - tai kuo? įnagininkas.
tačiau man iš to kūrinio be tos temos , bet tai haikiškai ta vieta nuskambėjo, ji graži, kaip pati savarankiška, nors taip paprasta, bet sukurta gyvai, jau kita tyla, bet tyla ir apšvietimas, Apsiniaukę; tai duoda savo atmosferą, nors apie tai nekalbama, per tą priminimą, ar tai balandis, ar Lietus ( o kad gal tai lietus pagalvosi tik jei yra apsiniaukę; nepasakyta apie tai kad apsiniaukę, o jau matai; ir aišku tyla, tokia kokia būna apsiniaukusią dieną (kitaip neišgirstum nei balandžio nei lietaus.) patinka garsas į palangę ir apšvietimas, PZATINKA TAI, kad tai YRA SUKURTA; gyvai; tokia haikiška vieta puiki:

citata:
"Kas vaikšto skardinėm palangėm - lietus ar balandžiai?
...nuo vienatvės gelmės ir nuo ilgo tylėjimo."


žaviai sukurtas tas dalykas, be jokių kaltų nekaltų, atsiprašymų ar priežasčių tos tylos, tai kažkas tokio na asmeniško, o va kūrybos atžvilgiu tai nuostabu, mano dėmesys būtent tai ir vertina kūrinyje, jis čia susikaupė; kaip gyvai sukurta per balandžio nagelių krebždenimą į palangę; Dargana, gal lyt pradeda; labai;

tik jei tai būtų trumpažanris geriau skambėtų sukeitus antroje eilutėje žodžius:

"Kas vaikšto skardinėm palangėm - lietus ar balandžiai?
nuo vienatvės gelmės ir tylėjimo ilgo."
___________
bet kokiu atveju viską daro balandžio nageliai į palangę; žavu man čia, labai patiko, o kurią visai ką kitą kai tai klausiama ar tai ne lietus? apšvietimą atmosferą ir t.t.
Man čia perliukas; žinoma tada visai ne kaltė " Balandžio nagelių tyla" pavadinčiau tada; labai graži vieta ši;
:)