Žingsniais nubirusi tautosaka nėra tapatu tautosakai (: Aš už subtilų pateikimą, o ne gryną tautosakinį variantą, bet į kt. nuomones Jūs turite teisę nekreipti dėmesio.
Bet ir vėl tas pats dalykas: net jei stengiesi rimuoti 'senoviškai' ir po to pakeiti eil. formą, nereiškia, kad skaitytojas to nepastebi (pintinėj-birbynėj, laikams-vaikams), paieškok sudėtingesnio varianto arba atsisakyk rimo.

Smagu klausytis
Pušies birbynės
Ant vaikystės tošies.

Ilgesingas toks. Ir nuoširdus.

Šis irgi neblogas - va, žmogutis, tautosakoj turi žinojimo -
įpinta tikrai neblogai, yra ir polėkis ir mintis, šaunu.
Antro posmo formą pakoreguočiau:

Vaikystėj prieš užmiegant,
Po audeklu su žiburiu
Ieškodavau pusnies,
Kurioj raudojo paslaptis.
Senolio mano, išminties
Lobynai vakarus nupins
Skaidrios tošies...

O aš lipdysiu skrynią gintaro
Jo nunertoj pintinėj, užžiebsiu
Aukurą praėjusiems laikams.
Melodija smalsi pušies birbynėj
Pakels iš miego paslaptis –
Neleis užmigt vaikams.

yra tautosakos elementų,bet trūksta kažkokio 'šarmo', kad laimėtų konkursą eiliukas.

O autoriui komentaruose atsirašinėti nereikia-jei ką norit pasakyti del komentarų komentatoriui,tam yra ŽINUTĖS

Lobynai vakarus nupins--->Lobynais vakarus nupynusios

Mintis artima širdžiai, negaliu sakyt, kad nepatiko

tarpdurio šviesoj
medinėm kaladėlėm
sapną dėlioju

gal ne iš to medžio išdrožta birbynė... :)

Įdomus prisilietimas prie vaikystės. Reiktų dar padirbėti, patobulinti, dar trūksta ryškesnio ir labiau išgryninto skambėjimo.

Nuoširdžiai dėkoju.