Paskutinė strofa - labai labai labai...
Skaitydamas visą kūrinį, ieškojau, už ko užsikabinti. Nesijaučiau stabiliai. Rodėsi, pulkai minčių lenda galvon, bet trūko joms suknelių. Turiu omenyje, jog gražūs pasakymai, bet neįvilkti. Man norėtųsi aplinkos, situacijos nušvietimo, detalizavimo, ne vien žodžiuose esmę ir prasmę talpinant.
Beje, pokalbis ties viduriu šiek tiek nykokas, norėtųsi minties - papurtytojos.
Bet ką aš čia, jaunas piemuo, raidžių nemokantis ganyti...
Visumoje - kūrinys prigludo. Toks...su vėliniškumu ir skrydžiu. Gyvenimiškai giliai.

nesakysiu nieko... :))) labai, viskuo. Jus meistras.

AČIŪ,Pelėda ...Perskaičiau ir pasijutau radus Gyvenimo pilnatvę.

Įdomiai čia sumastyta, juolab, kad čia veikia tarytum ir realūs asmenys, esantys čia, svetainėje :) Sudomino ir pakankamai vingrus siužetas.

...šventai ir didingai nuskambėjo / Neleisk man būti, Viešpatie, tuščiam / ...šio kūrinio perlas -žodžiai, kaip malda...

Ak taip... Šiandien Astė kažkokia migla apsigaubusi...
O Vėlinės jau praėjo...
Ir toliau vaizduosim gyviesiems, kad apie Anuos negalvojam, o pabėgę nuo triukšmo ir rūpesčių klausysim, kaip "girgžda durų vyriuos kažkas"...

Statinės filosofija
Girgžda vyriuos
Jausmai.