man patiko si tyla garsu pasaulyje. Pati mintis labai priimtina. Tai ne isprotejimas, buna buna buna... Ir tikrai yra prasme surasti ir pajausti kazka ten, kur to nera ir, atrodo, negali buti. Ogal tai ir yra tikra? Zaviuosi, jog viduje nera priestaravimo tam, kas neimanoma:)))

Net ir tyla moka kalbėti, moka jausti ir moko jausti žmogeliukus, pasiklydusius garsuose... Nors man patinka labiau tyli tyla... :)

Keistos tos mūsų dienos. Man tai labiau garsai kimba tyloje. Pasitaiko ir nekimba. Tada visą dieną spoksau į tylą ir laukiu, kol plūdę koks garsas panardins.

http://ricardo-haiku.blogspot.com/

Diena, kai tiesiog išgirsti save... nors ir koks triukšmas ar garsai aplink bebūtų, o muzikoje ypač.:) Juk vidinėje pusiausvyroje ta tyla ir pasigirsta...
Nuoširdu, gal kai kur per daug kartojasi, bet savaip įdomiai perteikta.

Ištaisysiu klaidas:
"aplamai" ----- apskritai
"gal būt" ------ galbūt
"be būtu" ----- bebūtų
Daug kur nosinių ir skyrybos ženklų trūksta.