Izabelė pasakė tai, ką galvoju apie pasipūtėlius ir nihilistus - reikia įvertinti jų "indėlį". Tačiau kai matau banalius, primityvius tekstus spaudoje, knygyne ir visa tai reikia vadinti literatūra - verkia širdis. Kalbėk, Dearni, apie tai daugiau.

labai teisingas mintis išsakai aš dar pridurčiau tiek, kad tie vadinami profesionalai kuo skiriasi nuo tokių kaip mes parašinėjančių, ogi niekuo dažniausiai verda savose sultyse ir apie parašymą romano ar šiaip kokio kūrinio labai dažnai nėr ką pasakyti, kur dingo tie kūriniai kuriuos skaitė tūkstančiai nebėr, pagaliau visada klausiu o kur yra tarptautinės literatūtos premijos, kurios atspindi pripažinimą novatoriškumą aukštą meninį lygį - nėr to, tai gal tie save vadinantys profesionalai tėra tik tuščias skambėjimas...

Įsivėlė klaidų, nes tekstą skenavau nuo nelabai aiškiai atspausdinto lapo.
Žiūrint kokia ta kritika. Yra kritikų, kurie pliekia nežiūrėdami kaip jausis į miltus sumaltas žmogus. Įvertinu tik tokią kritiką kur geranoriškai pateikia NEIGIAMUS ir TEIGIAMUS kūrinio aspektus, o kalba sukasi apie konkrečius kūrinius, o ne apie patį autorių.

išliekamąją vertė > vertę
Julija Mėčiuvienė > Juliją Mėčiuvienę

Viena vertus, negalima uždrausti rašyti, reikštis, negalima žmonių žlugdyti tokiais pasipūtėliškais posakiais, bet kita vertus, kartais tikrai pasakoma tiesa - banalūs, nuvalkioti kūriniai negali būti liaupsinami, tuomet reikia gal kiek girežtenės kritikos, kuri pastumtų kūrėją tobulintis, ieškoti kažko naujo savyje ir savo kūryboje. Kitaip jis niekada neišlips iš klišių duobės.

Žmonės iš šalies paprasčiausiai nesupranta, kad visokie rašančiųjų sambūriai padeda iškilti talentams, kad tokie sambūriai yra geresnės ar blogesnės kūrybos mokyklos, galų gale tie rašantys žmonės visgi prisideda prie kultūros kūrimo , o ne televizinio smegenų plovimo (tegu šįkart televizininkai neįsižeidžia-ne viskas ten naikintina:).