Tai išgyventa. Tikiu, kad labiau, nei čia aprašyta... Yra vaizdas, romantiškas jausmas, jaučiasi ir pasiaukojimas. Tik visko po truputį, nestipriai. Bet priimu tai, kaip Autorės sumanymą, vis tik, tai dienoraštinis.
Pataisysiu klaidas:
"raminamūjų" ------ raminamųjų
"vistiek" ------- vis tiek
"kakta" ------- kaktą
Yra skyrybos klaidų.
Ir dar kliuvo : "Tą vakarą aš rankomis kasu sniegą bandydama surast bent vieną žalią lapelį." Sniege galėtumėte rasti tokių baltų gėlyčių Snieguolių, tik ne pakalnučių... :)
kažkam tai prasminga, kažkam ne... prasmingumas labai realetyvus dalykas,kaip ir grožis, gėris, blogis. Viskas ką mes rašome yra prasminga ir turi reikšmę,nes jei prasmės nebūtu, mes to nerašytume.
Tai yra prisiminimai apie pirmą mano įsimylėjimą, Švėkšnos psichiatrinę ligoninę ir aukojimasi žmogui, kuris tau niekad negalės suteikt to paties,nes tu jam nereikalinga.
Nieko neišbaigta nieko nepasakyta, bet romantiškai rašoma, taip poetiškai, bet viskas taip neįdomu. Nėra minties jokios, kažkoksai dienoraštis įrašas bet kame jo prasmingumas. Jis man atrodo toksai asmeniškas dienoraštis. Nieko prasmingo, tačiau tai gali būti prasmingo kažkas rašančiajam, gal bet jokios prasmės nematau, kaip literatūrinio kūrinio skaitytojui. Nėra minties. Gal dar jausmai, kad kažkam kažkas labai yra brangus, tokiu švelnumu dvelkiantis. Nėra jame jokių gilumų. (Mano nuomone)
:)
Gerai mieloji, kad taip atsitiko. Pakalnutės gražu, o jis ir jo antidepresantai tai jau negražu :) pažvelkim į pavasarį kitu kampu ;) Gal dar kas nors mėgsta mėlynių uogienę ir gal dar kam nors patinka mėlynos lūpos ir mėlyni dantukai?
O jei kalbėti apie kūrinį: jautri nuotrupa minčių ir skaudus įsisąmoninimas to, kas neišvengiama.
P.s. Keletą gramatinių klaidelių radau.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-09-28 18:58:22
Man patiko... Net keista, jog kažkokių ryškių klaidų nepastebėjau. Netgi priminė ilgesnio kūrinio ištrauką. Labai lengvai susiskaitė.Palietė... Gražu
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-28 08:54:53
Tai išgyventa. Tikiu, kad labiau, nei čia aprašyta... Yra vaizdas, romantiškas jausmas, jaučiasi ir pasiaukojimas. Tik visko po truputį, nestipriai. Bet priimu tai, kaip Autorės sumanymą, vis tik, tai dienoraštinis.
Pataisysiu klaidas:
"raminamūjų" ------ raminamųjų
"vistiek" ------- vis tiek
"kakta" ------- kaktą
Yra skyrybos klaidų.
Ir dar kliuvo : "Tą vakarą aš rankomis kasu sniegą bandydama surast bent vieną žalią lapelį." Sniege galėtumėte rasti tokių baltų gėlyčių Snieguolių, tik ne pakalnučių... :)
Vartotojas (-a): Neutronic_star
Sukurta: 2007-09-28 07:35:46
kažkam tai prasminga, kažkam ne... prasmingumas labai realetyvus dalykas,kaip ir grožis, gėris, blogis. Viskas ką mes rašome yra prasminga ir turi reikšmę,nes jei prasmės nebūtu, mes to nerašytume.
Tai yra prisiminimai apie pirmą mano įsimylėjimą, Švėkšnos psichiatrinę ligoninę ir aukojimasi žmogui, kuris tau niekad negalės suteikt to paties,nes tu jam nereikalinga.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-27 23:03:29
Nieko neišbaigta nieko nepasakyta, bet romantiškai rašoma, taip poetiškai, bet viskas taip neįdomu. Nėra minties jokios, kažkoksai dienoraštis įrašas bet kame jo prasmingumas. Jis man atrodo toksai asmeniškas dienoraštis. Nieko prasmingo, tačiau tai gali būti prasmingo kažkas rašančiajam, gal bet jokios prasmės nematau, kaip literatūrinio kūrinio skaitytojui. Nėra minties. Gal dar jausmai, kad kažkam kažkas labai yra brangus, tokiu švelnumu dvelkiantis. Nėra jame jokių gilumų. (Mano nuomone)
:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-27 22:41:04
Gerai mieloji, kad taip atsitiko. Pakalnutės gražu, o jis ir jo antidepresantai tai jau negražu :) pažvelkim į pavasarį kitu kampu ;) Gal dar kas nors mėgsta mėlynių uogienę ir gal dar kam nors patinka mėlynos lūpos ir mėlyni dantukai?
O jei kalbėti apie kūrinį: jautri nuotrupa minčių ir skaudus įsisąmoninimas to, kas neišvengiama.
P.s. Keletą gramatinių klaidelių radau.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-27 22:38:05
...patiko...labai nuoširdžiai ir jausmingai rašai...skaičiau tarsi poeziją...