Iškalbinga, išmintinga ir brandi kūryba. Viena smulkmena: vietoje "Kadais iškasę jį giružėj" norėtųsi skaityti - "Iškasę putiną giružėj" ar kaip nors panašiai. Įvardis "jį" yra nutolęs per kelis daiktavardžius (mėlis, pušynas) nuo posmo pradžioje paminėto putinėlio.

Šviesus. Ir šis šviesus... :-)

Žavi rudens akimirka, įpinta į laiko tėkmę.
Putino ramybė ir malda kūrinyje nors trumpam sustabdo ją. Myliu tokį rudenį - su visom putino spalvom, vėtrom ir galimybe visus pavaišinti:)

Žaviai putino kelias apsakytas, į rudenį atvedantis. Neatskiriama žmogaus ir medžio vienybė. Gamtos vienumas ir tas pats Likimas. Per maldą Visagaliui, per meilę gamtai... Gražu.
Štai tokios mintys, beskaitant šį kūrinį, kuriame ypač daug šilumos, išminties. Ir mažiems, ir dideliems:)
Labai patiko.

Ir vaikams tinktų,nes toks gerumu, nuoširdumu, meile gamtai dvelkiantis. Tikrai sodininko darbas:)

Dievas ir žmogučiui, ir medžiui skirtingą laiką atriekia.
Medis tarsi žmogiškame rūbe, tik paslėpęs metus į rievę...
*Prasmingos, vaizdumo nestokojančios, gilios ir jautrios eilės Jūsų...

Paskutinės eilutės labai gražiai ir vaizdingai suriša visą eilėraščio prasmę.
Sruvenantis šiluma ir rūpestingumu.

...labai maloniai švelniai suskambėjo tarsi saulėto rudenio daina ...

"Pro šalį bėga, srūva laikas,
Žmonėms ir medžiams Dievo duotas"

Puikios eilės, o paskutnės eilutės - visi taškai ant "i".