skaudzios realijos... mes visi tampame nei sis, nei tas. Nebertinamas zmogus, nera ( kai kuriu pasamoneje ar sirdyse) meiles savo zemei, sao zmonems. Nera atsakomybes jausmo- tikra degradacija. Ir kaip atsilaikyti, kaip islikti savimi????? Esame stiprus ir atlaikysime- tik gaila, kad dauguma, vis tik, nelabai to ir supranta... Sumaterialejimas ir siaip. Eiles paliecia tema is pagrindu. Graziai, subtiliai isieskoti zodziai:))

Ledėja žodžiai eilėse... Svarbiausia, kad ledu nevirstų skaitančiųjų širdys. Sujaudino.

Mes čia gyvendami taip nemokam vertinti Tėvynės. žinoma Tėvynė nekalta. Aš geriau patylėsiu. Giedryte, rašyk taip ir toliau ir bus mums visiems gyventi lengviau. Ačiū.

"Beviltiškai dega burtažodžiai šakelės beržinės..." šiame ypač gražiame vaizdinyje tiek daug sutelpa...
Daug virpančios kartu su stingdančiu šalčiu nevilties, daug skausmingo nerimo...išties jaudinančiai tikroviškai ir kartu vaizdžiai perteikta.

UI kaip aš tų snaigių laukiu, tik nežinia ar teks išvysti. Giedre Jums gėlytė!!!