Jei kvienoje strofoje nesikartotu pirmoji eilutė, man regis, kūrinėlis nebūtų, anot Ramunės, toks šlapias. O visumoje jausmai, tegul ir asmeniški, išreikšti visai neblogai. Todėl norėčiau tikėtis, kad autorė mums pateiks ir lyriškesnių eilių, daugiau apibendrintų, kurios jaudintų visus.
Anonimas
Sukurta:
2007-09-10 11:04:13
Labai subtilus kūrinys, atrodo visad skverbiamasi gilyn, lyg į begalybę.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sniegas
Sukurta: 2007-10-05 22:39:37
"Kiek giliai tu esi su manim?" va cia taip nerealiai... taip nerealiai.. as daba ant saves pykstu, kad pats to anksciau nesugalvojau...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-10 20:13:10
o man tiesiog - patiko... Gilus, skaudus ir ašaros, kurių tikrai ne per daug, jos tik sustiprina vaizdinius ir emociškai stipriai veikia :)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-09-10 13:02:36
Jei kvienoje strofoje nesikartotu pirmoji eilutė, man regis, kūrinėlis nebūtų, anot Ramunės, toks šlapias. O visumoje jausmai, tegul ir asmeniški, išreikšti visai neblogai. Todėl norėčiau tikėtis, kad autorė mums pateiks ir lyriškesnių eilių, daugiau apibendrintų, kurios jaudintų visus.
Anonimas
Sukurta: 2007-09-10 11:04:13
Labai subtilus kūrinys, atrodo visad skverbiamasi gilyn, lyg į begalybę.
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-09-10 21:23:32
aciu