su rimu dar reikia kiek padirbėti,bet idėja gera,labai patiko ketvirtas posmelis ;)

...galėtų būti graži svajinga daina...

Ugnis, kuri per amžius židiny kūrenas
Gili - stiprybe dvelkia iš pačių šaknų...
Jos šiluma slogias mintis tik gena...
Pavargus sielai – atgaiva visų namų.

Yra ugnis, kur čaižo dangų:
Žaibais suklykus, miršta pažemėj.
Ir lieka šuorai tik lietaus ant lango,
Palietę širdį jos pačioj gelmėj...

Yra ugnis – po virduliu senu,
Iš tolo dvelkianti čiobrelių arbata
Ji tarsi aukuras namų,
Sujungęs šeimą vakaro malda...

Yra ugnis – su laužo dūmu
kūrybine nemirštančia dvasia:
Klausais gitaros stygų – ilsis kūnas...
Esi savy paskendęs mintyse

_____________________
Taip taisyčiau; atsisakyčiau šauksmininko.(šauktukų) --- kadangi šiaip jau pasakojama apie įvairiausias ugnis, tai ir pereičiau į pasakojimo ramaus nuotaiką, kalbėseną, be šūkaliavimų.
Paskutiniai posmai perrašyčiau, yra mintis bet ji nėra išsakyta taip gerai, kaip pirmuosiuose keturiuose.
Šis kūrinys mano nuomone autoriaus šio yra tikrai geriausiai pavykęs. Kūrinys, bet dar reiktų
jį patvarkinėti, kad nesikartotų tik šilta, karšta, degina, o labiau atskleistų kiekvienos ugnies prasmės, esmingumo. Todėl dar patvarkinėčiau, bet visuose posmuose mintis atskleista, ritmika mažai klupinėja, tai gerai; Paskutiniai posmeliai, ne kas? juose pasakyta, bet kaip? pavyko išsakyti apie tas dar dvi ugnis, yra padaryta silpnai, prieš tuos keturis;
tie keturi jau puikiai atrodo, paskutiniai du per silpnai išreikšti lyginant su jais. ANTRAS POSMAS LABAI GRAŽIAI, ir su čiobreliais. Šitas jūsų kūrinys labiausiai man patiko iš jūsų kiek čia rašėte.
:)

daug ugnelių - gerai, kad tik gaisrų nekiltų...

Oi - senai dievai sukūrė šitą ugnį,
atplėšę ir atskyrę - moterį ir vyrą,
palikę liepsną, kad galėtų vienas kitą
susirasti ir tik kartu globotų ugnį, lyg gyvybę...

Yra ugnis - vadinas bus šašlykas
Ir nesvarbu ar žilas tu, ar plikas.
Ar degs Ji kūne, ar akyse, ar po tiltu -
Svarbu gi, kad mėsytė neprisviltų...