kūrinys patiko. :) Nesutinku su kvinta. Mano nuomone, ne visi kūriniai turi turėti kažkokias įtikinamas aplinkybes (fantastika, tai ir yra kas išgalvota ir visai nesvarbu ar tuo patikės, ar ne - tai fantastika). Būtent savo savitumu šis kūrinys labai išsiskiria iš kitų: savo idėja, savo, sakyčiau, keistais ir "trenktais" herojais.
Tas, kad pržiūrėtojai taip vaizduojami man panašiau į mokytojų pašiepimą. Ir tai gerai! Nes skaityti tokį kūrinį kai kam įdomiau, negu istorinius veikalus su tikrais faktais.
Mano nuomone šis kūrinys "laisvalaikiui", kai nereikia kreipti dėmesio į tikroviškumus ir logiką.

Hahah... geras čia. Nenuobodu buvo.

Siužetas patrauklus, nors ir esama klaidelių. Kūrinys sudomino. Laukiu tęsinio.

Na herojė vardo neturi todėl, kad jai nedavė mama. Galbūt ji jaučia dėl to nuoskaudą. Ir ji stengiasi gyventi teisingai ir laikytis savo vertybių (neturėti išankstinės nuomonės prieš žmones - rasizmas) , tačiau man atrodo, kad tai ją varžo.

Perskaičius kūrinį tikrąją utopiją matau tame, kad maištaujantis jaunas žmogus neturi vardo... nuo čia ir pradėkime konfliktą. Kas tai? Tai užsidarymas savo pasaulyje, labai ribotas bendravimas su tėvais. Nepažįstamas vaikinas yra artimesnis, jam galima atskleisti savo nuoskaudą, išsisakyti. "Šunų šeima" kas tai? Tai taisyklės, kurių nemėgsta jaunas žmogus. O kaip be taisyklių vairuoti mašiną? Gal laukais? Šis kūrinukas - tai jauno žmogaus išsakyta nuoskauda.
Rašyk, būtinai rašyk, aš Tave suprasiu. :) Dirbu su jaunimu, jau daug metų ir tuom džiaugiuosi, nes jis neduoda man pasenti, aš visuomet širdyje išlieku vaiku ir net kartais žaidžiu pagal jų taisykles, kad galėčiau mokytis kartu gyventi. Ši situacija su ausinukais gerai man pažįstama.

kokį kontrolinį?

Nežinau tiksliai apie atraminius taškus, bet spėju, pagrindinis dalykas čia yra rasizmas, pokalbis nėra svarbiausias dalykas

Matai, kada yra kūrinys, jis visada turi kažkokius tai pagrindinius atraminius taškus, į kuriuos atsirėmęs autorius apverčia kūrinį ( varto idėją) tie taškai yra kaip motyvas ir argumentas, kurių dėka yra vystoma kūrinio pagrindinė mintis, ir jie turi būti įtikinami, organiški, kad skaitytojuj eitų gilintis ir tikėti dėstomomis mintimis; jei jie neįtikinami, visos filosofijos atrodys tik muilo burbulu. pokšt ir nėra.
Pasikartosiu, ką ir pasakiau pirmajame komentare: //Ta aplinkybė, kad taip atkakliai, reikšmingai ir dėmesingai, buvo susidomėta ir bandoma išsiaiškinti "kaip trukdo tyla?" duotuose aplinkybėse (rašomojo egzamino metu), yra labai neįtikinama, neorganiška, išgalvota, ir tolimesnio veiksmo posūkis, įvykiai, atrodo labai dirbtinai, netikrai, "pripūstas paistalų" ir tiek.//
Na jūs santraukoje klausiate ką skaitytojas mano apie tai kas čia rašoma, apie kūrinį, aš vienas iš skaitytojų pasakiau savo nuomonę ir tiek.
"parnešiau kibirą mėlynių uogų, visą naktį jas rinkau miške, ir žinai būčiau antrą pririnkusi, bet neturėjau jo paėmusi, įsivaizduoji kiek miške daug mėlynių, o laikraščiai rašo, kad šiemet ne mėlynių ir kitų gėrybių metas, kad sausros. tie žurnalistai jau visiškai "išnaglėjo". o čia per naktį, būčiau ir antrą pririnkus, bet kibiro antro nepasiėmiau.) Kūrinys apie žurnalistų paskalas pateikiamas, jog tai patikrinta informacija.; na va taip.
Aš jums nurodžiau priežąstį, kodėl kūrinys yra ne apie utopiją, o greičiau utopiškas, ir kodėl nebeina skaityti ir gilintis į tolimesnius, jame esančius bandymus filosofuoti. Gal jei būtų aplinkybės įtikinamos, gal ir visai įdomiai vartytumėte ir vystytumėte savo mintis apie utopiją, tačiau dabar jos neturi atraminio taško ir atrodo paistalais. Nuobodžiais.( tai tik mano nuomonė). Sėkmės jums.

Man taip realybėj buvo nutikę keletą kartų :). prižiūrėtojoms gal buvo visi namie, tik jos pernelyg emocijomis vadovavosi

Neorganiškas šiuo atveju reiškia išgalvotas, neįtikinamas, dirbtinis. Per egzaminus , ir tokius kuriuose yra PRIŽIŪRĖTOJAI, turintys konkrečią užduotį, toksai konfliktas ( tokioje eigoje)neįmanomas, nebent prižiūrėtojams " ne visi namie"
:)