protingai.
gal netgi per daug.
patiko (:

Oi, Valda, ką tu, juk aš iš planetos, kur lyja maksimomis, o pietums patiekiami žodynai su filosofijos padažu (;

Jau kurį laiką (veikiausiai nuo šio pavasario) išmokau žmonėms sakyti „tiksliai Jums negaliu atsakyti“ arba „šito aš nežinau“; atsakyti pagal vieną ar kitą teoriją; pritaikyti minties dimensiją; nubrėžti diskurso teritoriją; įvardyti/pažymėti kasdienybės aporijas.
Žinai, greit nebeturėsiu tų tikrų, na, supranti, savų akių, kuriomis matuočiau šį pasaulį, – vis teorijos ir aporijos.
Išsimokslinimo auka ar kuklumo stoka?
Juk žinai, kad nė vieno sau nepripažinčiau...
Ir vis dėlto reikėtų. Galų gale kuklumas gyventi gali būti saviausia vertybė.


karoc tokio sh net egziuperi neparasytu...super:)taip ir toliau laikyk fronta,velvetini suktinuk:))man patinka tavo aporijos ir dimensijos..tokie zodziai vercia susimastyti,pagalvoti,is kokios tu planetos kiles??valda p. su pagarba ir diziule broliska meile:)))

Nea. Kuklumas puošia tada, kai nėra kitų papuošalų. Gyvenimą reikia semti pilna sauja.

Gražus kalbėjimas, sklandus, autoironiškas(?). Paskutinis sakinys geras.

Pritariu paskutinei eilutei be didelių išvedžiojimų.

Nė išsimokslinimo auka, nė kuklumo stoka. greičiau mentalo persvara, šiek tiek pažeistas balansas tarp visų trijų aš:
intelektualinio, emocinio, fizinio "kūnų" ir viskas; gražus įrašas dienoraštinis, tikrai, ir su skoninga ironija visiems /izmams/ oporijų ir dimencijų teritorijoms labai smagiai ir žaismingai - skambiai; gražus ieškojimas savęs (individualiosios savęs atsineštosios esmės) šioje amžinybėje 21. a. m.e.

kuklumo,berneli,tai-galiu prisiekt,
-nestokoji...;)