Šiame eilėraštyje tikrieji eilučių lūžiai
(t.y. minties fiksacija kiekvienoje) :

AMŽINAI JUDANTIS...

Atgyja sienojai –
Gaisais apsilieję atrodo
Visai kaip nauji,

Kai vyzdžiais oranžiniais
Vakaras žvelgia –
Vėl Saulė išeina tolyn...

Vėl dega klevai,
Ir kaštonai nušvinta –
Geltona beržai viltimi,

Taip Vasaros mintys įkaitusios
Vėsta ant molo Ru-
dens pajūryj – – –

– – – Devyni mėnuliai
Žuvėdra plasnoja, dešimtas
Išplaukia žuvim(i) –

Nutirpdamas sniegas
Parodo vėl aukštį, jau pernai
Pasiektą žemyn...

`````````````````````````````
2007. 03. 7d.

P. S.
(šaukštu jūros neišsemsi,
kol neužkirsi upių vandenims kelių į jūrą...)