← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/15754

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2007-07-20 21:13:45

Sunkus ir dvelkia nusivylimu ne kiek pasauliu, o kiek savim. Kol kas džiaugiamasi vienatve, tačiau ne ilgam. Plaukiama pasroviui? Taip būna, kai pavargsti ir kai rankos pajuosta nuo gyvenimo, o mintims reikia nuleisti kraują. Tačiau vis vien viliamasi, jog atsiras Kažkas, kas užpildys tą vietą, kur kažko trūksta. Pasikartosiu - sunku.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2007-07-20 21:26:01

Daugiau optimizmo! Nebūk vienas ,juk vienatvė baisi...

Anonimas

Sukurta: 2007-07-20 21:42:25

nuoširdus kiek vienišas kalbėjimas. jausminga.

Vartotojas (-a): Nuodai

Sukurta: 2007-07-20 21:51:09

pabūki vienas
jei taip troškai būti
o ji ateis savaime nekviesta
atneš kažką į tavo pilką būtį
ir tu jai dovanosi juk kažką
nurims spygliais išdilgčiota krūtinė
ir ta priešybių amžinų kova-
pabūki vienas
su taurele vyno
ir naktimis rusenančia žvake:)
PATIKO INTERPRETUOTI)*

Anonimas

Sukurta: 2007-07-20 22:00:59

Liūdnas.
Kiek per daug to "tau, tave" ir panašių.
Kai kurios mintys girdėtos, bet radau ir gražių.