Jau nebežinau, ar tave suprantu,
Gal tik tyliai atsitraukt turiu
Palikus lūpų savų žymę
Monitoriaus ekrane

Tu mano vardą jau žinai,
Jo aš neslėpiau tikrai
Tik tavo paslėptą asmenybę
Teks susikurt baltam lape

Ne mano rankom tokia galia
Nupiešt ir sugebėt paliest tave
Ir viskas, kas man lieka
Paslėpti ašarą eilėraščio rime...

Aš nežinau iš kur monitoriaus stikle,
staiga atsirado du mažučiai įbrėžimai,
o ankščiau kompiuteriai sudegdavo,
ar sustodavo jiems plakt širdis (hardas) ...