"Žiedų geltonis",
Ant sienos >>> Langines dengs lenta

Tikiu, apsigyvens
tenai lakštutė,
susuks lizdelį
lango atbrailoj,
ir suoks vilties giesmes
skaitytas rievėse,
užkalto lango
kryžiuje...

...neatsisveikink dar - žydės gelsvai purienos--
ir lūpos raus nuo vėjo bučinių--
tegu nelieka kelio liepos vienos--
virš jų dangus iš liūdesio švinu

pavirtęs...saulė nuskalaus likimą
ir žvirgždas perlais, jūromis dainuos--
neatsisvekink dar, jausmai spindėti ima--
žvakelės liepsnoje Tiesa dainuos...

Skausmingas susitaikymas su lemtimi...
Labai gražiai ir jausmingai visa tai išreiškėte.

Varvės vėl žodžiai
lyg medus,
[gražu]
Ant sienos liks lenta,
kad čia gyventa...
[trapu]

toks skaudus, slogus, kad net
suspaudė širdį..