"Aš nebijau mirties,
Nes joj tikiuos atrast ramybę."- kaip jau anksčiau minėjau, šios eilutės minties etikos (stilistikos) klaida.
Kodėl?
Atsakiau savo straipsnelyje "Kas yra poezija".
-----------------------
O labai patiko būtent šios eilutės:
Toks aš esu –
Paniręs vienumon bandau atrast erdves."

Labiau esu už kolektyvinę kūrybą technikos ir tiksliųjų mokslų srityse. Keistai kažkaip tai atrodo poezijoj - lyg bandymas kažką „kryžminti“ ar idėjas „sukergti“. Kita vertus, jei idėjos tik tokios - kodėl gi nepabandžius, jei nebėr kas veikti? Vaisius - kelių galvų hibridas - materializuosis į eilių, už kurio kokybę tarsi niekas nebeatsako, kaip Seime už įstatymų pataisas. Patys nejaučiam, kaip politikų įtakon patenkam...

kažkaip tik šita eilutė labiausiai patraukė: "Dar gyvas – kažkada numiręs."

forma tvarkyčiau - vienos eilutės trumpos,kitos ilgos.
reikėtų tai pakoreguoti.