drąsiai apnuoginti jausmai. iš tiesų melancholiškas ;)

kažkaip labiau man lyrikai tinka.
svajingas, melancholiškas, jausmingas

Aš ne skaitovė , bet vis skaitau, nes negaliu daugiau nebeskaityti :) ;)

gerai kad ieškai erdvių...

Nepaprastai patiko. ir negalėčiau išskirti kokios nors vienos minties, nes kiekviena iš jų turi kažką tokio, ko neįmanoma apibūdinti žodžiais. Ačiū, kad galiu pradėti dieną su prasmingomis mintimis :)

Mane,aišku, juokina tie vienodų kalbos dalių rimai, saulės -pasauliai, tai nieko aš per daug nesuredaguosi, rimai jau ir liko....gal labiau interpretacija gavosi :

Ar aš poetas, jei rašau eiles? -
Juk jų nebegali nustot rašyti -
Tie žodžiai liejas tarsi iš gelmės,
Bandydami pasaulį nutapyti.

Nesu karys ir netikiu jėga,
Kur uždusins gležnutį meilės kūną,
Pragystančius paukščius, švelnias dainas -
Tą patį nuostabiausią, kas mums būna.

Aš nebijau mirties -nes ji tik praraja,
Akla ramybė po ilgos kelionės -
Ak, gal nekvies taip greitai ji mane,
Nes aš kuriu gyvų minčių dėliones.

Vis naktimis nemiegu, tik meldžiuos,
Pagoniškai - Šviesiajai Mūsų Saulei.
Todėl toks paslaptingai neramus
Į paslaptis pasaulio įsigaunu.

O vėjas užpučia visas dienos žvakes,
Palikdamas tiktai dangaus žvaigždutes-
Vėl liūdesio atsisklendžiu eiles
Ir jas įleidžiu sapnuose pabūti.

Toks aš esu -gal keistas, gal ir ne -
Žavus vienišius erdvesė paniręs.
Aš nežinau, kur kelias šis nuves,
Kai vis dar gyvas, iš mirčių sugrįžęs

Kažin ar galim koreguoti išpažintį,
ir tuo labiau asmeninę (Aš... Aš...)
Įvertinti, ar tu labiau už mus pamišęs,
Ar tu bijai, myli už mus stipriau ...

O už pasiūlymą diskusijai Tau ačiū,
Man irgi nusibodo monologai su savimi,
bet dialogui reikia sielai artimo žmogaus,
tikiu Tu jį radai ir dėmesiu branginki...