žalia spalva-jaunystė mano..
žalia spalva-draugystė mano
rausva spalva -kai gyvenu
aistrom,ieškojimais keliu.
ir baltas angelas tikrai nesu.
gal kartais juodame purve tik skestu...

spalvingas, pastebėjau, kad daug kas šiuo metu renkasi spalvas ir apie jas rašo, savotiškai traukia, savotiškai ir reikalauja kažko naujo... patiko eilutės:
Nes nekrologų biografijos ne duona kvepia, nes daug vilties ir nevilties,
O tapusiems didžių vienovių monumentais,
visa kita kažkaip dirbtinoka pasirodė...

kai kur operuojama bendrybėmis, todėl truputį trukdo suprasti mintį. kai kur per sudėtingi žodžių junginiai (pvz., ir viskas purvo sukūrys), todėl apsunkina patį eiliaus skaitymą. patiko žaismė spalvomis. neabejotinai, jomis nesiblaškoma, kiekviena turi paskirtį ir atitinka tai, ką turi atitikti: ar tai simbolis, ar tai bendrybė, kaip dažniausiai naudojama spalva.
jausminėje srityje jaučiamas nusivilimas, gal ne toks ryškus, bet yra. kančios čia mažoka, gal tik užuomazgos, čia išsakomas tarsi siekimas susitaikyti su esama padėtimi ar bandymas taikiai suvokti, nusiviliant.
nežinau, kiek čia teisingai įžvelgiau.