Būna akimirkų, šalia pasaulių slenksčio, kai laikas teka lyg sulėtintame filme -
sekundėje praeina mintys ir prisiminimai, o dar prieš ją matai, kaip lėtai slysta mašina nuo kelio į laukus
šalia besėdinčio galva atsitrenkia į langą ir lėtai atšoka, ne tik nustebti spėji, dar ir pagalvoji - jog vaizdas,
lyg sulėtintam sapne - po vandeniu, lyg viskas vyksta, judesiai garsai visai nutyla,
nors viskas vystos labai dideliu greičiu, sekundę, o praeina visas šimtas jų...
ir vėl sugrįžti į sekundę - garsai sugrįžta laikas tiksi kaip tiksėjęs tuo greičiu -
tenai tyla, tenai nėra garsų...

koncertas neužsičiuopė man čia, bet būtent su garsais susiję; o jei garsai išlieka - tai nespėji nė pagalvot nė pamatyti laiko vėjo...
keisčiau pavadinimą;

tikėjaus kiek stipresnio.
viduriuke lyg ir bandyta imtis įtaigos, bet per silpnai. trūksta aštresnio žodžio

Labai šokinėjantis, vos spėji paskui. Patiko, tikrai šaunus. Gyvybę tiesiog užuodi ;-)
Sėkmytės.