Tebūnie dar diena
tarp naktų pasiklydusi,
Ar prisimeni pirmąją,
šviesesnę už naktį ...

Ryte ji skaičiavo
žvaigždes aušroje,
o nuovargis teikė
jėgų ir pilnatvės...

Tebūna jos visos,
kaip toji diena,
kurią senai pamiršai,
Todėl primeni ją ...

Deje nežinau,
ar tai buvo naktis,
ar užsitęsus diena
aistroj užmigdyta...

kai neskiriam to -
tai vadinkim gyvenimu

Gal dar kurį laiką : "tebūnie diena?" :)

O vis dėltotikėjimas nenyksta,
Ir rytas vis dėlto ateis,
Nėra tokių, kurie neklysta,
Atleiski jiems ir jie atleis

pirmas dvi eilutes perskaičiau nusižiovavau, o jau diena, tai negadinau sau jos; Vakare paskaitysiu gal, jei nieko įdomesnio nerasiu, gal pataisys reikalą tada jūsų šitas, vakar tai tik tas apie akmenis geras vsi kiti 'brėdas";
:)

vistiek>>>vis tiek
žvilgniu>>>žvilgsniu
rūpęjau>>>rūpėjau

trūksta įsijautimo. atidesnio žodžių parinkimo. kiek per laisvas kalbėjimas. remkitės ne vien jausmu, bet įvaizdžiais.
perkeliu į jausmus, nieko prieš?

Man rūpite labai, nors ir neesu pasakų princas, labai nuoširdusč galima prikurti galybę gyvenimo istorijų perskaičius šį kūrinėlį. Verčiantis sustoti ir pamąstyti... Dėkoju!

...rūpėjai labiausiai