Čia tikriausiai Lietuvai, kai saulė pakilo virš jūros- o jei svajoji ir įsiklausai į išorinius garsus, tai labai ir girdisi tik vėjas, ta tuščias dar paplūdimys anksti labai, kitaip būtų sunku išgirsti ką vėjas kalba, nes juk tada kai žmonių pilna tai be vėjo dar girdisi labai daug garsų, vėjas tada tik jaučiamas; Taip galvoju, kad Lietuvai; pilietis laukia kada valstybė - tėvynė, Lietuva pamils savo piliečius, kada jiems nereiks važiuoti uždarbiauti į į kokią Olandiją, braškių skinti, ar į Švediją, ir vaikštant pajūrio pakrante ir ilgėtis tėvinės; o vėjas pučia, jog kada nors, o saulė teka - r y t a s; Švedai dar miega, tylu, girdisi ką vėjas šnabžda; Ir tas "galbūt" labai gerai.
Man tai labai fainas, rašyk rašyk; ( o gal ir ne, bet nesvarbu; rašyk rašyk; "ba" paskui dar paklausysi ir neberašysi, o man gražiai; ir išradingai; arba gal čia lyrinis herojus ruošiasi į laidą eiti dalyvauti, ir ten viena panelė rinksis iš trijų, nu ir lyrinis herojus mąsto, kaip jam pavyks, "myli , nemyli - paprasta apsirikt"; netapatinu su jumis, bet tai koksai daugialypis kūrinukas, Tada tas pavadinimas ir ta eilutė visai būtini dalykai "arbe" tegul tokių kvailų šou nerodo;) rašyk rašyk;
:)
"Pakilus saulei jūros virš," ---- pirma eilutę taip rašyčiau;
Daug priduoda pavadinimas tame, kad nukreipia kryptimi į būseną (kokiu kampu skaityt)
Ie tas pamąstymas toksai sukelia savotišką nuotaką, nors rodos viskas paprasta, naktis nemiegota, jei kai saulė jau `p a k i l o `virš jūros, ir pilietis jau ( tikriausiai lietuvis, ir negali per naktį užmigti, kokioje nors Švedijoje, taip ir rytas atėjo, kur jis jau pakrantėje randasi, o ne lovoje, saulė dar tik teka, o jis jau prie jūros savo pėdas palikinėja) ; Nu čia pajuokavau, saulė virš jūros gali pakilti ir dieną, link prasidėjimo vakaro, ir t.t. bet man labai nusipiešė rytas, ir tyli jūros pakrantė, kad girdisi vėjo kalba;
Patiko sukurta nuotaika ir pavadinimas gerą kampą paduoda, ( jei ne pavadinimas būtų lėkštas toksai apie: ach tai tu, tave, ir..... --- ------
"tavo blauzdos įkaitę, lyg įraudusios plytos,
o širdis dabar tavo kieta, kaip akmuo,
negaliu aš pamiršti, ir to kirmio nuryti -
juk elgiaus paupy aš tada, kaip piemuo" ----------- ir tai gražiau gavosi, net ne taip,kaip norėjau pasakyti, kas gaunasi su tuo, poezijoje padūsavimu > " galvojau apie Tave", kaip nuvalkiota tema, kaip nuvalkiota frazė;
o kai yra toksai pavadinimas,( kaip dabar parašei) tai visai kitą kampą duoda; Ėjimas į save, užfiksuota būsena,- saulė virš jūros, ilgesys ir smėlis, pakrantė ir vėjas, susitikimas mintyje - pėdos, jas vanduo nuplauna, pėdsakai prisiminimais lieka atmintyj - ; Kažkokia tokia paprasta akimirka, gyva atrodo, jei ne pavadinimas atrodytų kitaip;
sukurta nuotaika, pajūris, ir ramybė laukianti tokia ir paprasta ramybė; Geras paprastumu, bet vieną eilutę galima ir keisti, net keisčiau pagalvojau, bet tada nereikia jam pavadinimo;
va taip:
"Pakilus saulei jūros virš,
Aš pėdavau pakrantę basą.
Nerimastingas vėjas pūtė,
sakydamas palauk truputį.
Ji dar įsimylės tave!
Galbūt..." -------------------------------- ir tada nereikia pavadinimo; o dabar gerai ir su
pavadinimu; bet eilius žavus;
Žinai, aš tai gal išmesčiau tą eilutę ir rašyčiau taip; yra netikėtumas ir viskas išlieka; bet man gražu; Gražūs tavo kūriniai; ( yra tokių nepabaigtų, bet gražūs.)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-06-16 00:07:59
kaip sms žinutė:)
norėtųsi gilumo daugiau
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-06-14 22:48:31
nuoširdus... :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-06-14 22:11:54
Čia tikriausiai Lietuvai, kai saulė pakilo virš jūros- o jei svajoji ir įsiklausai į išorinius garsus, tai labai ir girdisi tik vėjas, ta tuščias dar paplūdimys anksti labai, kitaip būtų sunku išgirsti ką vėjas kalba, nes juk tada kai žmonių pilna tai be vėjo dar girdisi labai daug garsų, vėjas tada tik jaučiamas; Taip galvoju, kad Lietuvai; pilietis laukia kada valstybė - tėvynė, Lietuva pamils savo piliečius, kada jiems nereiks važiuoti uždarbiauti į į kokią Olandiją, braškių skinti, ar į Švediją, ir vaikštant pajūrio pakrante ir ilgėtis tėvinės; o vėjas pučia, jog kada nors, o saulė teka - r y t a s; Švedai dar miega, tylu, girdisi ką vėjas šnabžda; Ir tas "galbūt" labai gerai.
Man tai labai fainas, rašyk rašyk; ( o gal ir ne, bet nesvarbu; rašyk rašyk; "ba" paskui dar paklausysi ir neberašysi, o man gražiai; ir išradingai; arba gal čia lyrinis herojus ruošiasi į laidą eiti dalyvauti, ir ten viena panelė rinksis iš trijų, nu ir lyrinis herojus mąsto, kaip jam pavyks, "myli , nemyli - paprasta apsirikt"; netapatinu su jumis, bet tai koksai daugialypis kūrinukas, Tada tas pavadinimas ir ta eilutė visai būtini dalykai "arbe" tegul tokių kvailų šou nerodo;) rašyk rašyk;
:)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-06-14 21:50:54
Tikrai-palauk truputį...
Anonimas
Sukurta: 2007-06-14 21:44:05
et ta meilė...
jei sau rašai, ir pasilik sau pačiam ;)
Vartotojas (-a): nesuprasi
Sukurta: 2007-06-14 21:31:06
mąstei ir nudegei juokingai ;p
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-06-14 18:31:18
"Pakilus saulei jūros virš," ---- pirma eilutę taip rašyčiau;
Daug priduoda pavadinimas tame, kad nukreipia kryptimi į būseną (kokiu kampu skaityt)
Ie tas pamąstymas toksai sukelia savotišką nuotaką, nors rodos viskas paprasta, naktis nemiegota, jei kai saulė jau `p a k i l o `virš jūros, ir pilietis jau ( tikriausiai lietuvis, ir negali per naktį užmigti, kokioje nors Švedijoje, taip ir rytas atėjo, kur jis jau pakrantėje randasi, o ne lovoje, saulė dar tik teka, o jis jau prie jūros savo pėdas palikinėja) ; Nu čia pajuokavau, saulė virš jūros gali pakilti ir dieną, link prasidėjimo vakaro, ir t.t. bet man labai nusipiešė rytas, ir tyli jūros pakrantė, kad girdisi vėjo kalba;
Patiko sukurta nuotaika ir pavadinimas gerą kampą paduoda, ( jei ne pavadinimas būtų lėkštas toksai apie: ach tai tu, tave, ir..... --- ------
"tavo blauzdos įkaitę, lyg įraudusios plytos,
o širdis dabar tavo kieta, kaip akmuo,
negaliu aš pamiršti, ir to kirmio nuryti -
juk elgiaus paupy aš tada, kaip piemuo" ----------- ir tai gražiau gavosi, net ne taip,kaip norėjau pasakyti, kas gaunasi su tuo, poezijoje padūsavimu > " galvojau apie Tave", kaip nuvalkiota tema, kaip nuvalkiota frazė;
o kai yra toksai pavadinimas,( kaip dabar parašei) tai visai kitą kampą duoda; Ėjimas į save, užfiksuota būsena,- saulė virš jūros, ilgesys ir smėlis, pakrantė ir vėjas, susitikimas mintyje - pėdos, jas vanduo nuplauna, pėdsakai prisiminimais lieka atmintyj - ; Kažkokia tokia paprasta akimirka, gyva atrodo, jei ne pavadinimas atrodytų kitaip;
sukurta nuotaika, pajūris, ir ramybė laukianti tokia ir paprasta ramybė; Geras paprastumu, bet vieną eilutę galima ir keisti, net keisčiau pagalvojau, bet tada nereikia jam pavadinimo;
va taip:
"Pakilus saulei jūros virš,
Aš pėdavau pakrantę basą.
Nerimastingas vėjas pūtė,
sakydamas palauk truputį.
Ji dar įsimylės tave!
Galbūt..." -------------------------------- ir tada nereikia pavadinimo; o dabar gerai ir su
pavadinimu; bet eilius žavus;
Žinai, aš tai gal išmesčiau tą eilutę ir rašyčiau taip; yra netikėtumas ir viskas išlieka; bet man gražu; Gražūs tavo kūriniai; ( yra tokių nepabaigtų, bet gražūs.)