O man labai patiko - parašyta negalvojant, emociniu ekspromtu. Taip kartais gimsta geriausi eilėraščiai. Gyvenimą ne suvokti reikia (tai ir neįmanoma), o jausti. Jei nebejauti - ir nebegyveni.

ui, kiek daug daugtaškių - smugdo kūrinį.
manau, būtų kur kas stipresnis, jei patrumpint ir sukonkretint.
subjektyvu, žinoma.

Linkėsiu ne tik kurt, bet ir gyvent be daugtaškių nuo eilutės pirmos iki "suklijuotos rankos" :)
Daugtaškiai šiame kūrinukyje tarsi leidžia mintims bėgti į priekį - tačiau atgal į praeitį... Įdomus eiliukas, patiko :)

Iš tiesų, daugybė nebaigtų minčių. Kaip, tikriausiai, ir dabartiniame tavo laukime - daugybė klausimų be atsakymų.
Galiu pasakyti tik tiek, jog visos šios mintys manyje pravėrė tas dudreles, kurios buvo lyg ir saugiai užvertos. Tavosios mintys sukėlė vėjuką, kuris pūstelėjo nusistovėjusias dulkes mano viduje. Nežinau ar tai gerai, ar blogai. Tiesiog taip jau.
Linkiu tik tiek: kai ateis laikas, rašyk be daugtaškių.