Gal, bet ta asociacija. O ji ryški, nes tokių dainų neklausau, bet užteko viešose vietose jos girdėt, ir...
neina dabar to eiliaus išgirsti. Ir užmiršus buvau, kad tokia buvo(ta daina) o perskaičiau ir išniro, tu mano mergyte aš tavo berniukas. Žodžius įvedžiau google yra. Net googlėje yra.
O daina yra gražesnė:
"milžinai"
"Kur takelis, kaip išeiti - nežinai.
Pasiklydo pienių jūroj milžinai
Ir užmigę žaliuose žiogų namuos
Saulės sapną milžinai sapnuos.

Aš ir tu, laimingi milžinai,
Pasiliksime pas žiogus amžinai.
Visą amžinybę lig rudens
Mūsų plaukus vasara kedens.

Tyliai šnabžda pienės - ir gerai,
Kad paklydo tie didžiuliai milžinai.
Susipynė rankos - ir gerai,
Kad takelio nebeieško milžinai.

Dale Saukaitytė. (muzika V.Kernagis)
bet su šita nesiasocijuoja visai, nors jos žodžių irgi yra, o man daina žinoma nuo mažumės.(ir šiandieną galiu klausytis. ir dainų tokių labai retai, ir ne plastmasinė, ir žinoma mintinai.)
niekaip neina tos pievos amžinai pamatyti. Tu mano berniukas aš tavo mergytė. ir viskas. Besigilinant į mintį yra du posūkiai, Vienas ironiškas, kitas liūdnai lyriškas, bet mažiau. Tipo vienas jau mirs - sužino mirtiną diagnozę ir gydytojai pasako, kad tai truks du tris mėnesis, nors atrodo žmogus visai sveikas. Ir turi būti po savaitės jų vedybos. Nu tai vienas sako, tam kuris turi tą diagnozę" tu pieva mano - vienai vasarai - amžinai. Tai reiškia visada gyvensi manyje amžinai. - ir vyksta vestuvės, povestuvinė kelionė, o medaus mėnuo iki mirties..." ---- čia labai tokia liūdna ir nežemiška lyrika, nu bet netraukia, kažkodėl ant tos plastmasinės ir viskas. O girdėti jos girdėjau tiek, jei per radiją išjungi, nusuku bangą, toliau visos viešos vietos kur gali skambėti muzika, ir kur nepasukinėsi priėjęs, kad negrotų.
O ko jūs taip, reiškia turėtų gal paklausą tekstas. Man su ta daina ir viskas. valtelė irkliukas ir t.t.
aš apie ją niekada negalvojau, o perskaičiau ir ji skambėt pradėjo. tu mano tu mano tu mano, aš tavo, tu mano kaip kibiras į šulinį, aš tavo kaip lėktuvas į dangų. nu ir viskas.
:)

čia tiktai pieva ir niekas kitas. jokie paparčiai (perdaug primityvu) ir juolab kaktusai (perdaug tiesmuka ir neatspindi viso jausmo platumo) :) taigi, pieva, kurioje begalė spalvų, begalė natų, žolės švelnumo ir laikinumo, kuris tačiau, už-žemės ribų išlieka...... buvo galvota ne apie žemišką meilę, tarkim taip:)

nepasiduokim popsinės kultūros įtakoms ;) o dabar, jei paskaitytum be nuostatos?

švelniai ironiškas, arba lyriškai liūdnas, gal ir galėtų būti, jei ne plasmasinės dainos, skambėjusios ant kiekvieno kampo. tai tada būtų:

Švelniai ironiškas:
Tu mano pražydęs papartis
vienai nakčiai -
amžinai.

Lyriškai liūdnas:
Tu - mano pražydęs kaktusas
visai amžinybei
žiema už lango
_____________ va tokia dvasia gal ir pasirodytų, bet dabar labiau man asocijuojasi,
tai kas liečia mintį taip įžvelgiu daugiau ironiškas. Bet kas liečia išraišką, tai jis nu toksai paviršutiniškas, žaislinis, kaip ta daina:
"Tu mano žibutė, aš tavo tulpiukas,
Tu mano valtelė, aš tavo irkliukas,
Tu mano bambeklė, aš tavo zyzliukas,
Tu mano pievelė, aš tavo drambliukas,
Tu mano miškelis, aš tavo ežiukas,
Tu mano pabaisa, aš tavo velniukas"
------------------------------------------
vienu žodžiu nerimtas, juokingas, gal nuo tos dainos taip atrodo su ta pieva.

gražiai ir tyrai. :)

Patiko :)