Ilgas kelias į horizontą

ilgas kelias, kurį visi šiaip ne taip nueina.
skausmingas darbelis.. būkit stipri pantera :)

Kiekvienas daromas žingsnis dabar, juk tai rytoj, jau atgal(vakar). jei nori visada gali būti atgal. T.Y. nesupratau minties, kas norėta pasakyti, Nu jo jei tai, kad išlindęs - palikęs įsčias atgal nebesulysi, tai taip. ( o jei ir sulystum nutrokštum be oro; Kažin ar norėtųsi atgal, tik gimimo agonijoje tikriausiai norisi atgal, o jau įkvėpus, matai sunku dabar prisiminti...,
gal ten dar geriau, kūno nebereiks nešioti. nebereiks jam pataikauti;
PAS mus dangus virš galvos o po kojomis žemė, ir negali atsistoti kojomis ant dangaus, ir žemėje žvaigždės nežybsi. Nu taip yra, nu ir kas. visai gražiai, kad negali kojomis ant dangaus atsistoti.

Kažkaip gražiai tas kelias pasakojamas buvo, bet toks jausmas kaip sudužo ąsotis ir išsiliejo pienas, nu taip. man trūko iki minties. o gal nereikėjo paskutinės eilutės.
O kad čia būtų mintis išreikšta kad praėjai kelią, ir jau atgal nebesugrįši, ten kažką pakeisti, bet tada reikėtų rašyti apie dabar, jau į dabar nebesugrįši, tai ką padarysi, jei tai lemtinga, rytoj nebepakeisi, o šiandien dar yra šiandien. O čia dabar nesupratau, kam ta eilutė, Man ji duoda neišbaigtumą kūrinio. aš ją nuimčiau.(tik mano nuomonė) O kūrinys lengvai einasi. Atrodo jau kai saulė nusileidus, laikraščio skaityti jau nebepaskaitytum, bet dar ne tamsu. Oras gaivus, nešalta, šalikelėje medžiai, šakos labai į viršų matosi, dar ne visiškai sutemo, labiausiai švyti dangus, nes jau viskas sutemo, o dangus dar šviesus.
Geras toks, bet ta paskutinė eilutė nesupratau kam. be jos gyvas, turi atmosferą - nuotaiką.

gaila, kad negalima atgal sugrįžti