Linksmas eksperimentas:) Tikrai. Pataisė nuotaiką. Gražus paveikslas būtų, jei nutapytum:)

Ačiū Radasata. Poezija yra jau tame KAD DIEVAS SUKA KATARINKĄ ir ta interpretacija šiame kūrinyje yra. Tai poezija, juk dievas neturi rankų, o va katarinkos skambėjimo - tas specifinis pobūdis yra išgautas šiame kūrinyje skirtingais metrais ir rimavimais, su minkštais perėjimais. Pabandykite balsiai skaityti taip lyg katarinka grotųmėte - ją suktumėte. Galima prisiminti. Juokingas sutapimas, bet parašiau tą eilėraštį(lapkričio pirmą, jis čia buvo publikuotas, tiksliai tuo laiku, tik valandų neparašiau.) tai ar lapkričio pirmą ar iš pirmos į antrą, rodė filmą (šį lapkritį) vėlinės. "DIEVŲ MIŠKAS" pagal Sruogos romaną. Lietuvių. Ten sėdi aktorius Masalskis, geria viskį, ar konjakiuko. Ir groja katarinka ant stalo. Ten dar kitaip Dievas interpretuojamas. TEN DAUG DIEVŲ, bet bet kokiu atveju vienas. Dievo rankose tavo gyvenimas, ten taip. Nors ir mes būtyje, kurios neesame sutvėrę, o ji visatoje, kaip ir mūsų dievas - Žvaigždė saulė. Tai tame filme katarinka ne ranka sykama o mechaninė. Ir vis tik ta specifika yra. Tai nėra labai lygus ritmas, jis išsilenkiantis, ir metras taip pat. Na o jei dar ji prisukama tai gale lėtėja, kai išsibaigia prisukimas. Ranka sukama katarinką nepamenu kada girdėjau. O tada toks įdomus dalykas, parašiau, o jau naktį žiūrėjau filmą. Eilėraštį buvau parašiusi. užstrigo.

POEZIJA RADASTA TAME, kad Dievas suka katarinką. Čia poezija. ( mes skirtingai ją suprantame tikriausiai.) Ar Dievas turi rankas ir kas tas dievas; Jo rankose gyvenimas - na Saulės rankose mūsų būtis, o saulė visatos centro. Dievas gėris, o kas gėris, Stalinas, Kristus, Hitleris, Dž. Bruno - mokslas, filosofija? Čia poezija Radasa. Gėris gyvybė - būtis taip?...

Ačiū Radasta. Ačiū, kad paskaitėte, tikrai, ir kad pasakėte nuomonę.
:)

ŽEMAITUKE Nemanau, kad ratas žmogaus pats didžiausias atradimas, manau, kad įrankiai kuriais įskeliama ugnis. ratas antras, bet kibirkštis smegenyse - prote buvo įskelta būtent įrankiais kuriais žmogus įskėlė ugnį; Jis galėjo ir naktį pasišvieti ja, o kadangi naktį nei medžioti,
nei žolelių ir šaknelių rinkti nėjo, tai nupiešė ant sienos sumedžiotą žvėrį. Pradėjo veikti įvesta stotis savo veiklą ir vystymąsi. Taip, kad jau mėnuo nebūtų atsikandęs sulės vėjo, jei saulė nebūtų ugnis - šiluma kuri verčia judėti. (kai vanduo užverda, tai jis ugnies pagalba užverda- šiluminės energijos, o vandenyje vyksta procesai kokie - greitas molekulių judėjimas, kuo greitesnis tuo vanduo karštesnis, trintyje molekulių, jis net garuoja, užsidegt neužsidegs, kokia trintis bebūtų, vanduo neužsidega, bet kuo šalčiau, tuo molekulės lėčiau juda, o o jos stoja ir ta medžiaga tampa kieta.) Tai gi žmogaus protelio virimas prasidėjo ne nuo rato, o nuo įrankių kuriuos jis gebėjo ATRASTI, ir jais įskelti ugnį, naktį turėdamas laiko piešti matytus dalykus ant urvo sienos, reiškia pradėjo vertinti. trumpas ilgas brūkšneliai, jie trumpas ir ilgas tik SANTYKYJE - palyginime visada kažkieno atžvilgiu. Kruopa prieš pupą maža, bet prieš aguonos grūdą ji didelė, kruopa. Piešiant jau užčiuopi santykį daiktų dydžių tik PALYGINIME. Na žmogaus didžiausias atradimas yra Įrankiai kuriais jis įskėlė ugnį, galėjo pasišviesti naktį, ir ieškoti rato, kaip greičiau judėti laike ir erdvėje nė kojomis. Evoliucija vyko, bet nė viena gyvybės forma ugnimi nesinaudoja, ir įrankių jai įskelti neatrado, nors yra gyvybės formų kurios naudojasi įrankiais, pavyzdžiui perskelti kokį daiktą akmeniu. Manau ugnis yra kibirkštis smegenyse. Ratas na jis jau - tas atradimas, žemės gyvavimo laike, yra padarytas arčiau žmogaus labai evoliucionavus tiems protėviams, kurie naudojosi ugnies įrankiais, TAČIAU, smegenyse protauti taip kaip protauja žmogus kibirkštis įskelta, ir sujudinta veikla smegenyse ta kryptimi, manau su žmogaus savo valia įskelta kibirkštimi. Ne žaibui įtrenkus iš uždegus medį, bet kai jis atrado įrankius kuriais galėjo įskelti ugnį savo noru ir naudoti tą kibirkštį. Pradžioje gal akmeniu, o paskui jau ir trintimi, daug būdų yra bet trintį simbolizuoja dvi priešingos kryptys. trintyje ir įskeliama ugnis. Na ir meteoras krintantis į žemę užsidega tik dėl trinties, susidarančios ore.

Bet jis vis tik padarytas yra žmogaus - pro- pro- protėvių, tų kuris be įrankių įskelti ugniai, nemanau kad būtų atradęs ratą ir visa kita. Evoliucionavęs būtų, ir dinozaurai išnyko, liko driežai, bet žmogaus protavimui vystytis kibirkštis yra įskelta smegeninėje su kibirkštimi įskelta įrankiais, kuriuos jis atrado ir pasigamino. be jų nebūtų jokių ratų.
Tai gi kada ratu ratu iki to saulutė ugnimi, apie kurią ratu ratu žemelė, o aplinkui ją mėnulis, turintis ryšį su potvyniais ir atoslūgiais, kurio vienas šonas tai nudūlėja, paskui jis ir visas nudūlėja, sutemsta, ir vėl užauga, apšvietime(fazės) veikia vandenis žemėje ir žmogaus fiziologiją per kurią ir dvasią veikia. Jai niekas fiziologiškai neskauda ir dvasinė būsena kita. grubus pavyzdys (kad jos tarpusavyje surištos) o žmogaus organizmo didžiausią dalį sudaro skystis ne uoliena, jei suspausti kiek bus skysčio kiek kietos medžiagos. Tai veikia mėnulis kaip potvynius ir atoslūgius žemėje, taip žinoma ir žmonių organizmą - per kurį ir dvasinę jų būseną, šiek tiek, kurie iš prigimties jautresni fazes mėnulio jaučia, kurie mažiau jautresni, jautrumą gali lavinti.
"atsikandęs Mėnuo vėjo,
ir prarijęs gurkšnį viskio,
iš dienos šviesos auginto,
Saulės bačkose brandinto
pasigėrė trupučiuką,
ir praradęs Gvadalupę -
vieną šoną,
sudūlėjo -
dilti vėl, ir vėl
pradėjo - " ---- bet tai apskritai mes tą mėnesį - mėnulį matome, tik dėl vėl gi saulutės šviesos, kurią jis atspinti. Bet žmogaus didžiausias atradimas, nuo kurio visi kiti, MANAU ugnies įskėlimo įrankiai, nors skaitoma kad ratas, bet ratas ne kibirkšties prote, be pasišvietimo naktį tamsoje, nebūtų atrastas. O tuos įrankius atrado žmogus. beždžionė ne ir visi kiti gyvi sutvėrimai ne. Nors jie evoliucionavo ir skiriasi nuo savo protėvių. Bet žmogus atradęs ratą besiskiriantis nuo savo protėvių vis tik yra išėjęs iš tų kurie atrado įrankius ugniai įskelti. O be tų įrankių nemanau kad būtų atradęs ratą. Ugnimi tesinaudoja tik žmogus ir jautė tą poreikį ja naudotis,


KAIMYNUI
Žinote Kaimyne, jūs teisus dėl to ritmo, bet tik tame posmelyje, o pažiūrėjus į bendrą visumą, aiškiai matysite ritmų pasikeitimus esančius tarp atskirų posmelių kurie sudaro visą eilėraštį. Eilėraštis yra DIEVAS SUKA KATARINKĄ, sukant katarinką yra ritmų perėjimai, ir jie nėra griežtai kapoti, todėl ir dariau specialiai juos užlaikytus - juk muzikoje yra ir tokie ženklai, kaip fermatos ženklas, kuri jau ne tik takte turi užlaikomas natas(nata su tašku), bet ir pačių taktų užlaikymas skambėjime yra lėtinimas., Na ir kūriniuose būna kad yra kintantis metras vieno ir to paties kūrinio. Jei šia skirtingi posmai būtu kad ir kintančiame metre(dvi ketvirtinės, kito trys ketvirtinės bet jie savyje tiksliai rimuotųsi, be jokių natų su tašku) tai posmai tarp savęs būtų griežtai atriboti - kūrinys lyg sukapotas; reikalingi minkšti perėjimai, su užlaikymais, kaip sukant katarinką, o jei kiek dar prilėtini, ar pagreitini sukimo tempą ranka, tai katarinkoje tai labai jaučiama.
Taip, žemė apsisuka per metus aplink saulę per dvylika mėnesių - 365, 26 paros; vieni mėnesiai turi 30 parų, kiti turi 31 parą, vasaris turi tai 29 paras, KAS KETURI METAI, 28 paras. Paskui keičiasi laike ir keisis tas pats tempo ritmas - metras, pačios žemės apsisukimo per metus apie saulę. saulė plečiasi laike ji priartės prie žemės, pirmąsias vidines planetas praris.
Juo planeta randasi arčiau žvaigždės Saulės juo ji greičiau apsisuka aplink Saulę,(saulė ugnis) planeta oliena, besisukant žemiai aplink saulę. Žmogaus gyvenimas per trumpas, kad tai pajaustų, ir bet kokio gyvio, bet čia poezija, toje poezijoje galima panaudoti ir tą katarinkos specifinį grojimo pobūdį Juk ranka kai suka katarinką, ritmas šiek tiek gali kisti, nors jis taktais sustyguotas, tais kištukais, bet jis turi tokius minkštus perėjimus.
TAURIJAI,
Laikas teka, iš tikrųjų tai mes Judita, ne tie kurie atrado ratą, o juo lab ne tie, kurie pradėjo naudotis ugnimi SAVO VALIA, nes atrado tiksliai įrankius, kaip ją įskelti, panaudodami trintį, bet jei laike viso to nebūtumėme atradę, mes būtumėme ne tie, kurie esame dabar, ir bendraujame čia jūs su manimi, aš su jumis, Judita, interneto pagalba, nors jūs, kad mane pasiektumėte, ar aš jus be interneto, o laiškų pagalba, bendrautumėme na kas trys dienos, ar penkios, jei taip, gavai žinutę ir rašai atgal. O prieš kokį 20 metų bendravime jis tekėjo taip. telefonas dar kitaip. Ir žemė jei dabar apsisuka aplink saulę per 365,26 paros, tai jau po penkių milijardų metų Saulė išsiplės ir pasidarys 100 kart didesnė(senkant jos kuro ištekliams, ji taip pat turi savo gyvenimo trukmę - laiką) Jos išoriniai sluoksniai praris Merkurijų, Venerą ir veikiausiai Žemę, bet ir tai neatsitiks per metus, o bus laikas kai metai, gal bus jau ne per 365,26 paros. kuo arčiau saulės, tuo planeta greičiau apkeliauja ratą apie ją, ratas gi mažėja. O laikas visada teka kieno nors atžvilgiu, šiaip tai jis apskritai yra ir niekur neteka, na susiurbiamas į juodąją skylę, ko niekas nežino tik yra daug hipotezių. Jis teka kieno nors atžvilgiu. o apskritai jis yra. Kas liečia mus jis teka greičiau, pavyzdys su laiškais, žinutėmis, internetu... Laikas ir erdvė surišti, laikas teka erdvėje. Minčiai, taip pat reikalingas laikas. Blykstelėjimas tai kibirkštis. ČiA ir dabar. sąmonės būsena kurios siekia žmonės, pastoviai regėti esmę. Tai yra Nirvana - matyti reiškinį kiaurai. o jie kitime, kitimas erdvėje, kurioje teka laikas.

jiminto. ačiū.
AČIŪ VISIEMS, KAD SKAITOTE.