Nors nelabai solidu iš pradžių parašyti kūrinį, o paskui aiškinti, ką čia parašei, bet visgi vieną dalyką turiu paaiškinti, tiems, kas dar nesuprato, kas čia per daiktas ir su kuo jis valgomas. Juolab, kad įdėjus jį pirmą sykį, dėl šio dalyko jau buvo kilusi polemika. Turiu galvoje veikėjus ir jų skaičių.

Galima rašyti dvejopai. Sukurti kelis pagrindinius veikėjus ir nuosekliai sekti jų kelią iki pat atomazgos, tarsi einant viena linija. Tokį kūrinį, aišku, lengviausia skityti, nereikia prisiminti, kas vyko, ir kas tokie veikė ankstesniuose skyriuose. Antras būdas - mozaikinis - pažerti mozaiką įvykių ir žmonių bei situacijų. Čia kaip tik šis variantas. Iš kažkur lenda vis nauji ir nauji žmonės, keičiasi veiksmo vietos... Visas tas mozaikos dalis, žinoma, irgi jungia kažkokia linija, bet ją sunkiau aptikti negu pirmame variante, reikia atidžiai skaityti, galvoti, įtempti atmintį. Todėl ir suglumina prie standarto pripratusį skaitytoją tos vis naujos pavardės ir vietovės. Pagrindinių veikėjų veiksmai čia dažniausiai atspindimi ne tiesiogiai juos aprašant, bet būtent per tuos statistus, jų veiksmus ir žodžius, per jų reakciją į, šiuo atveju - Gaudrio, Gelgaudo, Bleiko veiklą. Man tokio tipo kūriniai labiau patinka už paprastus, net primytivius "linijinius" kaip juos vadinu. Todėl ir pats taip rašau (tai nereiškia, kad šis rašymas tobulas) :)