Bet kokia detalė iš rašančio žmogaus gyvenimo yra svarbi, jei norim teisingai suprasti,ką jis sako mums savo kūriniais. Antraip kam gi tada būtų kuriamos ir studijuojamos autobiografijos?
Ačiū, aš perskaičiau, ir man patiko tai, kad turėjau galimybę pažinti Angelą truputį iš arčiau.:)

gerai pasakysiu taip; Čia prastas kūrinys; labai labai prastas kūrinys ir aš jūsų nepažystu, o jei jūs būtumėte mano asmeniškai pro pro pro... močiutė, vis tiek ta auto biografija man nepasirodytų įdomi; nesupykite prastas kūrinys, o kad sparnai nudegė, tai prisikaitau tokių ir prisikaičiau(kūrinių) patikėkit, pati nerašiau, nors dar buvau ir moksleivė, paauglė, jau tada žiūrėjau į tokius kūrinius kai į prastus, bet jų šimtai, ir jais prikišti mokykliniai stalčiai vaikų; Na tokia mano nuomonė apie šia lyrinę auto biografiją eiliuotai, KAIP APIE KŪRINĮ; o kaip į pažinčių su asmeniniais savo gyvenimais klubą, į šį tinklalapį nežiūriu; Tai ir komentuoju, kai kūrinius; apie ką jūs rašysite, kursite, kokias istorijas, kokiuose žanruose literatūriniuose, (gal net kosminę mokslinę fantastiką, nežinau) tai tikrai jūsų reikalas, net nesiruošiu to nurodinėti;
O žinokit ir nelabai mėgstu klausytis žmonių išsipasakojimų, na tai psichologų darbas, už kurį moka pinigus šiaip jau, na ir dar žurnalistų, bet jie taip pat renkasi istorijas išskirtiniasnes, įdomesnes, BET VIS TIEK SVARBU, kiek jie tai KŪRYBINGAI PATEIKIA; AŠ KOMENTAVAU VISA TAI, kas čia parašyta, NE KAIP
JŪSŲ GYVENIMĄ O kaip LITERATŪRINĮ kūrinį PARAŠYTĄ LYRIKOS ŽANRE, EILIUOTAI
autobiografiją - TIK KAIP KŪRINĮ; apie jūsų gyvenimą tikrai nesidomiu, ir niekada nesiruošiu komentuoti asmeninio jūsų gyvenimo ir asmeninių išgyvenimų - tai privatu ir mano nuomone netgi yra nepadoru - neetiška, komentuoti kito privatų gyvenimą, komentuoju literatūrinį kūrinį, niekada nieko netapatinu; o kadangi skaitau kad tai neetiška, tai rašydama kūrinius nesiruošiu reikalauti iš skaitytojo skaityti mano asmeninį gyvenimą, asmeniškai, (na nerašau tokių kūrinių;) ir kalbėti apie kito asmeninį gyvenimą, gilintis į jį, nesiruošiu; tai kažkaip ir iš kito nesitikiu savo adresu tokių pareikalavimų, kad bus iš manęs to pareikalauta; Sėkmės kūryboje;(čia literatūrinė svetainė, o ne pažinčių klubas šiaip jau pirmiausiai)

:) Turėjo būti: ir eilėraščiai yra skirti konkrečiai Kažkam. :) vėl klaidų padariau.

Kvinta, neįdomu, nes mes esam svetimi viens kitam žmonės ir nepažįstami. Sutinku, kad primityvu ir neišradinga... Kartais būna, kad vienos dienos į storiausius knygų tomus nesutalpinsi, o kartais - viena diena sutelpa banaliam ketureily. Bet kokį čia "dviratį" išradinėti???? Aš iš tikrųjų taip gyvenau ir gyvenu... Ir nei vienas eilėraštis, kuris bus mano ir pasirodys čia nebus apie dėdę Antaną, kurio nepažįstu, ir nebus apie drugelį ir pienę, kurių nemačiau.... mano profilyje parašyta - tai dienoraštis eilėmis: buvęs, esamas ir būsimas, ir eilėraščiai yra skirti konkrečiai Žažkam. Ir tai pirmas blynas..... na prisvilo???? Ir vien dėl to, kad aš ne princesė Diana????????
Tiek to, daugiau nesiginčysiu.... Gal nusišypsokim viena kitai? :)

Man nepasirodė, aš pasakiau taip kaip man matosi kūrinys, jei perskaitysite atidžiau komentarą, tai pamatysite, > "labai neišradingai, labai primityviai, na šimtai ir tūkstančiai tokių istorijų; matote, jei tai būų lyriškai kokios nors Tečer auto biografija, ar prinsesė Dianos, tai būtų net labai įdomu, jos pasirašyta, kad tai jos jausmų auto biografija;tiesiog neįtikėtinai pasirodytų;:D; o atsiprašinėti nereikia; neturiu už ką ant jūsų pykti;
:)

Vertinu kritiką: tą, kuri yra išsakyta dėl mano poetinio neišmanymo. Parasiau šias eiles noredama tik prisistatyti ir labai expromtu. gal isties per daug "susiasmeninau" ir sureikšminau savo gyvenimo detales, bet manau, jog kiekvienas iš mūsų - minčių ne iš dangaus semiamės... :) Ką jauti, tą rašai, ką matai, tą rašai - todėl, kaip ir jausmuose, taip ir rašyme yra šiek tiek chaoso ir liaudiškai vadinamo "nusišnekėjimo".... atsiprašau, Kvinta, kad tau buvo nuobodu.... kartais taip jau būna, kad kitų jausmai ir gyvenimai pasirodo nuobodūs....

per daug daugtaškių ir daug klaidelių skyryboje,
jausmai nuoširdūs ir tikri.
toks jau tas gyvenimas - tenka kristi ir kilti, kol
surandi tą žmogus, kuris jau nebepasitraukia,
sėkmės

ČIA YRA mano manymu, autobiografija lyrikos formoje eiliuotai; labai neišradingai, labai primityviai, na šimtai ir tūkstančiai tokių istorijų; sakyčiau labai stereotipiška biografija, iš kurios kūrinio tikrai nerašyčiau;
parašyta nuobodžiai; niekuo neišsiskiria iš kitų, kad būtų verta dėmesio, (žinoma ji gali būti brangi gal labai artimiems žmonėms, kaip prisiminimas ir t.t.;) ilga; kaip kūrinys skaitosi nuobodžiai;
Na o autobiografija lyrikos formoje eiliuotai, tai toksai kūrinys, kaip ir tapyboje pavyzdžiui auto portretas, kada autorius tapo savo portretą; (kada dailininkas nutapo savo autoportretą;) žiūri kaip į paveikslą - kaip į kūrinį; ir sakai nuomonę, kaip koloritas, kaip kompozicija t.t. patinka arba ne;
man tas kūrinys nuobodus, labai sureikšmintas; ( čia skonio dalykas.) mano nuomonė ne absoliuti, aš į ją nepretenduoju, ir tiek, bet tai tik vieno iš skaitytojų nuomonė));
:)

labai atsargiai skaičiau komentarus.... nes pirmą kartą viešai parodžiau tai, kas buvo mano mintyse.... ir ačiū Jums: kad komentarai gražūs, todėl turbūt rašysiu dar....

Tyliu...
ir nesakysiu nieko tau...
Mintyse,
Kol nenukaldinsiu sparnų...