juodos raidės komentaras:

Ar nusidėjau aš, ar ne...
Ir kas mane nuteisti gali?
Visi mes vaikštome žeme,
Kurią kadais ir Dievo kojos lietė

Pabundame rytais su saule,
Kupini vilties ir noro kurt.
Įžengiame į dieną naują
Su naujom svajonėm būt…

O aplinkui gyvenimas verda.
Stiepias į dangų šakos obels,
Ir pavasaris kuria žemei poemą
Iš žaliuojančių pievų ir lašo lietaus.

Vakaro tyloj ant balto lapo
Byra manieji žodžiai paskubom
Ir mintys ieško kuo tiesesnio kelio
Per dieną mano sieloj sujauktoj

Sieloje mano nubunda poetė.
Raškau aš gėles ir žolynus kvapiuosius.
Kaip vainiką pynu juos į žodžius
Lakštingalų giesme dabindama tylą...

Pažiūrėkim į dangų žvaigždėtą,
Leiskime sielai pakilti kaip paukštei
Ištiesti sparnus, pajusti ramybę žadėtą
Patikėti jausmais, kai jie bunda kartu su tavim…

Įdomus, tikrai įdomus kūrinys :)