žinai, yra viena pasaka, kurioje žmogui ruošės įgelt gyvatė ir jis paprašė: "būk gera, neįgelk, aš visą gyvenimą tave prisiminsiu ir geru žodžiu minėsiu". O gyvatė pasakė, kad tai - netiesa. Nes žmogus visą gyvenimą prisimena tik blogus dalykus. Ir, aišku, įgėlė.
taigi, jei idealizuoji praeitį.. vadinasi, arba esi kitoks, arba nemoki prisiminti blogio.
tai kaip? kitoks?

Įdomus, gyvas ir originalus kūrinys, užkrėtęs mane. Originaliai perteiktos mintys, nors vietom kai kur labai asmeniškas, dienoraštiškas. Bet visgi patiko. Patiko.

Siūlyčiau perkelti į prasmingus dienoraštinius įrašus...
Suvokiau viena, beskaitydama Jūsų (gal galiu kreptis "tu"? Juk vienmečiai esame ;)) kūrinį, esi beviltiškas idealistas. Labai panašus į mane, tik vyriška versija. Tik aš taip viešai jausmų neišreikščiau, man mano mintys per daug asmeniškos...
Praeities idealizuoti nereikia, o gyventi toliau - tai jau menas. Taigi, ar jautiesi menininku? ;)

Gerai jūs rašote; būna kūrinių(buvo) kurie atrodo filosofuota bet skystai, tokie na patrupinti, lyg
r a š a n t - kuriant, dėstant mintį ir vystant - plėtojant įdėję, prasilenkia jausmas ir žinojimas, o ne eina
koja kojon kartu. Tokių sugalvotų momenčiukų, strikinėjančių pasitaiko. Yra buvę tokių, bet visumoje
gerai rašote, tikrai atrodo, kad esate kažkada rašęs daug, paskui užmetęs, numetęs, paskui sugrįžęs, vėl prisiminęs, o va šitas kūrinys atrodo, jau įsivaževęs. Tikrai gerai;
Nuo tos vietos: citata --- "Mano kraujyje kunkuliavo augalų endosperma, kitaip žinoma kaip E417.
Kada panorėdavau, galėjau pažaliuoti, siurbti iš aplinkos vandenį ir mineralines medžiagas... Kvėpuoti anglies dioksidu, o į aplinka išleisti deguonį." --- citatos pabaiga;
galvojau, kad prasidės fantastinis kūrinys, bet svarbiausiai buvau sužavėta, kaip gerai ir ne tuščiai į ją įvedama. Organiškai lengvai, ir su mintimis giliomis. Neišgalvotai;
bet, kad fantastika neprasidėjo visai nenuvylė (nors tai puikus tramplynas fantastiniam kūriniui, tikrai.) visada būna skaitant fantastiką, neįdomus į ją įvedimas, reikia pastangų skaitant, kad praskaityti įžangas, retai kada įdomu ir tai harmoninga. todėl ir kalbu apie tai, kad čia atvejis tas, kada labai puikus įėjimas į fantastinio žanro kūrinį, tramplynas - tiesiog perliukas fantastikai., kuri gali būti visai apie ką kitą, mutantą kokį nors ir t.t..))
Bet nenuvylė visai, kad tai ne fantastika, tikrai labai daug galimybių jame, gali pereiti ir į esė. Dabar lyg prasmingas dienoraštinis įrašas. Patiko. Mintys patiko, viskas liejasi harmoningai. Skaitosi labai lengvai labai mąsliai.
viena vieta kurią keisčiau tai Citata: "Galite bepročiu pavadinti, bet tuomet tiesiog pasirodysite, kokie nesupratingi esat. Galite patarti, kaip parašyti savarankišką kūrinį ir neišsikvėpti vos per pusę valandos, arba kaip plėtoti šią perspektyvią (arba ne) mintį.
Taip pat atsiprašau, kad kaip koks egoistas sugaišinau jūsų laiko dalį, apkraudamas jus nereikšmingomis (o gal atvirkščiai – labai reikšmingomis) detalėmis ir faktais apie save." --- ji nėra tokia gili, dėstant mintį, pačios mintys daug seklesnės nė per kūrinį.
Ir svarbiausiai jos forma. Keisčiau forma, na nekalbėčiau su skaitytoju. Palikčiau samprotavimą sau, lyg pamąstymą. T.Y. ne galite, o galima. Daugiau monologiniame, nė dialoginiame rakte rašyčiau ir tą vietą, kaip yra rašyta,s daugiau mažiau, visas kūrinys.
Tik ta vieta pasirodė silpnoka; Bet jau tas citata "Jo. Ir dar pacituosiu:" - labai gerai. GERAI RAŠOTE. ne tuščiai ir smagiai skaitosi. Gyvai mintis liejasi ir mąsli. ( atrodo galite rašyti ir tragiškame ir komiškame žanruose tai pat gerai, ir fantastiką įdomę, nors nežinau, bet galvojau, kad jau bus fantastika.)