Teko susidurti su žemėlapiais. Visų pirma, piešiau porą "Velnių medžiotojui". Žemės ir pragaro. Tačiau ne tam, kad kiti spoksotų, o kad pačiam būtų savo pasaulyje lengva orientuotis. Šiaip tokio žanro, kaip kūrybos, pernelyg nevertinu. Įtariu, tai daugiau asmeninis pasižaidimas, nei kūryba visiems prijaučiantiems.

Oi, Taurija, perlenki lazdeles :) . Nesu toks didis kaip kiti žymesni lietuvoje gyvenantys fantastai, tik mėginu šį bei tą nuveikti, dažnai parašynėju, papiešiu ir panašiai. Iki kitų Lietuvoje gyvenančių fantastų dar man toloka. Kad kas nors vyktų teigiama linkme, būtina tobulėti. Kol kas šis procesas vyksta ganėtinai lėtai.

Kas lengvai prieinama, suprantama ir skaitoma plačių masių yra tiesmukai sakant popsas. Tas pats ir su muzika. Dažnai, kas išpradžių buvo neformatas, daug kam nesuprantama (rokas, repas, alternative ir visa kita) iš pradžių buvo ne popsas. O popsu straipsnyje tikrai ne Kingą, Bredberį ar Tolkiną pavadinau. Tai atskiras sakinys, pasakojantis apie visai ką kita - apie pilkąją fantastikos masę, kuri guli lentynose.

Na, pakankamai įdomus tekstas - siekiantis patraukti žmones į kartografinės fantastikos pusę. Skaičiau susidomėjęs ir prisipažinsiu sužinojau daug įdomių dalykų. Papraščiausiai dėl to, kad niekada nesidomėjau tokia sritimi. Skaičiau įvairę fantastiką, tačiau iliustracijos ir panašūs žemėlapiai man atrodė nereikalingi. Gal dėl to, kad man visada norisi, kad autorius paliktų vietos skaitytojo vaizduotei. Tačiau jei pažvelgus į tai šiek tiek plačiau, šis žanras visai įdomus. Tačiau prie įdomaus žemėlapio - būtinai turi būti ne ką mažiau įdomus tekstas. Tokia mano nuomonė:)
Iškilo vienas neaiškumas tik:)

Nemanau, kad pasaulyje atsiras panašių autorių kaip Bredberis, Kingas, Tolkinas, bet kuriančių gryną kartografinę fantastiką, o jų kūrinius graibstyte graibstys lyg tikrus bestselerius. Visais laikais reikėjo ir reikės „popso“, kad tokią produkciją kas nors skaitytų.-------> Ar aš ne taip supratau, ar tu iš tiesų sakai, kad Bredberis, KIngas ir Tolkinas - tai popsas?:)

Smagu kai fantastika tampa tikrove. Viska ką sukuria fantasto mintys realizuojasi tikrame gyvenime. O tai juk nuostabu.

Tada gerai:) Tai, kas skaitoma labai - nebūtinai yra popsas. Nebūtina būti gurmanu ir skaityti/klausyti kažko tokio, kąk klauso mažuma. Teisingai pastebėjai, kad laikui bėgant vertybės keičiasi. Atsiprašau už klaidingą interpretavimą:)