na štai, aš skaitytojas, paimu knygutę, atverčiu puslapiuką, skaitau: > "Moteris juk sielą turi plačią,
Kurioje jausmai visi gyvena.
Ir per gyvenimą ji kantriai neša
Naštą, kurią likimas atsiunčia." --- ir mąstau, visiškas "brėdas", tikriausiai siaura siela mano, neįkertu, o ir ne likimas atsiuntė, pati pasiėmiau tą eilėraštuką ir skaitau, va gal, likimas jei būtų atsiuntęs, tai gal tada ir..., palauk, o kaip kantriai neša. Čia priklauso nuo temperamento, auklėjimo ir įgimtų savybių, ar kantriai neša, ar nekantriai neša, ar neša, kad nenešti negali, o jei neneš ta tada kaip ragana ant laužo supleškės, kad NEATLIEKA VAIDMENS TAIP, KAIP YRA NUSTATYTA JĮ ATLIKTI VISUOMENĖJE. moters vaidmens. Viskas individas visuomenėje turi jį atlikti, moteris moters , kaip ir vyras vyro, o jei ne, tada viskas. ATLIKTI PAGAL duotą to vaidmens schemą. Čia auklėjimas - visuomenė daugiau krikščioniška, tai gi, MTERIS NUDĖMINGA, štai ir įteisintas jos kentėjimas. Turi kentėti, privalai. man dzin, ką kentėt geriau jau numirt, nė šlovinti ir kantriai nešti buką kančią. JUK galima su džiaugsmu su meile nešti, o ne vargti. niekada nepatiko mazochizmas. aukštinama kančia, teigimas, kad tik vargas yra aukšta ir tikra, o jei darosi lengvai ir maloniai, tai pramoga, ne gyvenimas.
Visos mintys atėjusios paskaičius šį posmą _ JO IĖJINĘ PUSĘ - mintį.
Na nesąmonė man čia viskas, paviršutiniška, viskas aplamai, kažkoksai mėgėjiškas kūrinukas iš frazių aplamai, stereotipinių, visų jau požiūrio štampų apskritai. "Kantriai neša", "likimas siunčia" "plati siela"
labai jau keistai, jei būtų plati širdis, o siela... nežinau ar ji matuojama, gal.
Čia kas dabar? >"Ji mylėti vyrą moka ir užjausti,
Atleisti skriaudą ir paguosti.
Pakelti jį, kai jis parkrinta,
Pažadint jo gyvenimo troškimą." ---- žmogus,t.y. gali būti tėvas, motina myli savo vaiką, gali būti vyras moterį, moteris vyrą, gali būti dukra - tėvus, taip pat sūnus - tėvus.
TARP KITKO, KODĖL TĖVUS, juk tėvus sudaro tėvas ir motina, o sakome TĖVUS. NUEIKITE Į TĖVŲ SUSIRINKIMĄ MOKYKLOSE DARŽELIUOSE, o ten kiek tėvų, (jie visi moteriškos lyties.) Kodėl žodis nurodantis gimdytojus yra TĖVUS? ai va kas ką moka mylėti - auklėjimas, nuostatos, ir viskas, moka laikytis visuomenėje socialinių taisyklių tiek vyras tiek moteris, atlikdami savo vaidmenį tai individai visuomenėje.
O mylėti moka, tai tiek tėvai vaikus, tiek vaikai tėvus, tiek vyras moterį, moteris vyrą, MEILĖ pati MEILĖ gali pakelti iš suklupimų, nesėkmių, ar tragedijų... ir tai ne visada.
TOLIAU > citata: "Pati ji būdama tokia trapi,
Jausmais gili, svajom plati,
Kartu - tokia tvirta, stipri,
Kai reikia viso to kitiems."--- ir vyrai yra trapūs, jausmingi, ir stiprūs, tie kurie tokiais yra.
Moka mylėti, pakelti parklupusį, na mintis tame "Kartu - tokia tvirta, stipri,
Kai reikia viso to kitiems." --- moteris stipri, kol yra reikalinga, tokia mintis. Vyras taip pat, kol yra reikalingas, kol reikalingos jo savybės, kurias jis turi, jis tame yra stiprus. Sakau, lygiai taip pat ir vyras, taip pat ir vaikas; --- kiekvienas turi stiprybės tuo principu; T.Y. kiekvienas yra stiprus, turimose savo savybėse, kol jos reikalingos kam nors laike - laikmetyje. PRINCIPE, kaip ir firma, stipri stabili FINANSISŠKAI bus tol ( veikimo principe), kol yra paklausa jos leidžiamai prekei. prie ko čia moteris? ---čia bendražmogiški dalykai.
_________________________________________________
galas labai prajuokina, taip taip, juodai raidei leidus, nuo ko nėra ir vyras atleistas, jis veikia juodai raidei leidus. :D
Nekalbu apie rimuote, ritmiką, ar neišradingumą išraiškoje; pirmiausiai skurdus turinys ir mintis dėstoma aplamai.
Man atrodo, kad čia mėginys. Neatrodo, kad autorius turėtų ką pasakyti gilaus, įdomaus, originalaus, tikro ir savito apie moteriškumą, apie moterį, kas būtų tik moteriai būdinga. kūrinys neįdomus, primityvus, nieko nesakantis, padrikos frazės šimtus kartų girdėtos, tapusios lėkštomis ir nebegyvomis. meninė išraiška, meninės priemonės arti nulio, apie idėjinę kurinio pusę, tai pilstymas iš tuščio į kiaurą.
ATLEISK, labai išsamiai savo nuomonę išsakiau, kad pasakyti, pagrįstai tau nemalonę gal vieną iš skaitytojų nuomonę : KŪRINYS, nuobodus, tuščias, meninės išraiškos priemonės skurdžios - meninė raiška skurdi, praktiškai beeik kaip ir nėra jos, stereotipinės frazės, nežinau, ar tai net poetinės klišės, tai raiškai naudojamos. ritmikos - melodingumo irgi nėra.
:)

Matau ir jaučiu sąsają su Klajūnės kūriniu, o santraukoje (a la iš ciklo, kuris nebus parašytas) truputį šelmiškai pagudrauta :)
Gana mįslingai nuskamba paskutinė eilutė (kaip sąlyga, kaip išlyga, kaip kūrinio dekoras?)...

rimas tai yra, tai nėra.
tokios jau tos moterys :)
inversija čia silpnina tekstuką,
jei jau nerimuotai, tai tada kam
ta inversija,
siūlau atsisakyti..

Keistokas ir nesuprantamas pavadinimas, skambantis kaip koks ginklas arba tankas. Koks jo ryšys su eilėraščio pavadinimu? Nematau loginio ryšio. Kūrinys jausmiškas (bet ne prastas).