Vėjas negailestingai pūtė -> kažkaip neskamba, gal tada paaiškinti, kuo tas negailestingumas pasireiškė?
Aš ir Vikingas žvelgėme į žvaigždes. Aš tariau Vikingui: -> Aš su Vikingu žiūrėjau į žvaigždes. Tariau jam (stilius, nekartok tų pačių žodžių);
žvaigždes... Tai dariau bene kas vakarą. Nežinau kodėl, bet žvaigždės man buvo daug daugiau nei žvaigždės. Tikriausiai tai paveldėjau iš senelio – jis irgi mėgo žvaigždes - vėl gi stilius, per daug tekste minimas šis žodis, daug kur to galima išvengti.
naktį aš žiūrėjau -> „aš“ nebūtina. užtenktų ir „naktį žiūrėjau“;
Todėl jo balse ir išgirdau ilgesį. niekad dialogo metu nebuvo minėta, kad girdėtas ilgesys balse, tad nelogiška;
į karą su kita sala Aš su sala į karą? juk ne su sala kariaujama, o su žmonėm. juk nesakoma, kad tarkim Lietuviai kariavo su Rusija, o sakoma, prieš rusus. :)
vigingo -> viKingo;
Vikingu... – Vikingas nutilo -> stilius;
– Ar galima tai papasakoti kitiems? -> davatkiškumas, kaip neįdomu, ar visad reikia išpasakoti, ką išigirsti?
Apsidžiaugiau, bet dabar nenorėjau iš naujo pasakoti visą istoriją. -> juokingai skamba, be abejo, kad nenorėjai. :)

tekstas nešlifuotas, nepilnai apgalvotas.