kvinta labai teisingai samprotauja skaitydama meškos kūrinį.
Pagarba.

Ir to nėra citata: "Prieš akis natiurmortas: baltas staliuko paviršius, taurė raudono vyno, raudona piliulė ir šratinukas su užrašų knygute. O daugiau nieko nėra..." --------- ir to nėra, arba šalia begalybės esamo visko, kas buvo ir kas dar bus, šalia viso tavo dėmesys sufokusuotas, susitelkęs tik į tai esamajame laike, arba nėra nieko tik tuštuma; nėra nė to, tai tik tavo dėmesio fokusuotė;
(lyrinio herojaus, tavo) samprotauja skaitytojas; kvinta; skaitydamas meškos kūrinį;
:) jo yra protas ir jame dėmesio fokusuotė, o jie tuštumoje - erdvėje, niekame, kaip ir paveikslas, kaip ir oras, kaip ir žvakutė, kaip ir žvaigždutė, piliulė, šratinukas, užrašų knygutė, taip ir protas kuriame fokusuotas dėmesys; jie tuštumoje - erdvėje; yra tuštuma, o tuštuma tą ir reiškia - nieko nėra; dėmesys prote;

Bus tęsinys :) Ačiū, kad skaitot.

Prieš akis natiurmortas: baltas staliuko paviršius, ant jo taurė raudono vyno ir raudona piliulė. O daugiau nieko nėra...
šitoje eilutėje tiek daug laisvės palikta skaitytojui ir jo fantazijai. labai svarbu ir labai gerai kad pirmas sakinys ir jau užkabina.

O sprogimas, juk neblogas? Beveik net panašus į natūralų, m?

:) Ačiū, Ramune.

kažkam, kas daug už tave vertingesnis -> nustebino, toks tarsi smūgis į širdį, į pasakymą, kad viskas keičiasi, ir svarbiausi tampa antraeiliais, o iškyla kiti, nauji, susvetimėję arba tobulesni.
„pažangą“ -> suabejojau dėl kabučių būtinybės.

melancholiškas, monotoniškas, yra jėgos, tik reikėtų ją stiprinti.
neblogas tekstukas, laukiu tęsinio