taip. net nezinau- kurioje Jusu posmu dalyje saves ieskoti...- priverte susimastyti. neretai pasijuntu ir as truputi kitoje, gal ir svetimoje, bejausmeje, sudaiktejusioje erdveje...ir norisi tu paprastu siltu dalyku. Manau, kad visi to ilgisi- vieni labiau subrende ir ivardije sau vertybes, kiti dar iesko...gal ir ne ten kur turetu ieskoti- savo saknyse, savo zemeje- kuri silta ir tokia spalvinga...

Sraigės kiaukute sukasi mintys –
Išsklaidytos beformės kometos,
Ir žvaigždelės visiems padalintos –
Tarsi dvylika mėnesių metams

Ir vėl širdin įkrito, ir vėl prie sielos prikepė. Tokias eiles skaityčiau naktim aš iki ryto... "IR PATEKOM Į SVETIMĄ ŠALĮ, / KUR SURASTI JAU MŪSŲ NEMOKA, / KUR MYLĖTI JAU MŪSŲ NEGALI, / LYG NEVERKIA IR LYG NESIJUOKIA..."

Puikus kūrinys. Toks iš širdies!!!

Prani, tu blogai nemoki :)

Sklandžiai ir suprantamai su intarpuose įdomiais įvaizdžiais, kurių pricituočiau daug. Patiko.