sostojo,
apmirė laikas-ledu apsitraukė-

pro šalį šoliuoja minutės
akimirksnių krepšiais,
skrieja sekundės
spinduliais švytinčios,
valandos
liūdesiu
permirko.

valandos mėnesiais metais-
lig amžinos begalybės:

sustojo
apmirė - laikas jau.
pasaulis jau ledu.

pro šalį jau sekundėmis
nebešuoliuoja pasibaigęs,

bent vieną valandą -
ar liūdesio ar džiaugsmo - nesvarbu,
bent vieną - suvoki,
kada sustoji pasibaigęs

kada sustoji pasibaigusiu laiku...
_______________________
nesakau kad taip, bet iliustruoju, ko man pritrūko. Pasirodė per daug matematiškas.
Taip pasirodė dėl finalo, jei ne santrauka, tai greičiau pagalvočiau(o kam jį skaičiuoti, juk yra kalendoriai. juk ne Robinzonais esame negyvenamoje saloje.) va taip matematiškai sausas jis man pasirodė dėl finalo (jau nuo juodžiau atžymėtų žodžių kur pakeičiau du, nuo tos vietos eilius man pradėjo darytis matematiškai sausu ir mintis užsiniveliuoti pradėjo tuose skaičiavimuose jie sausai pateikti, o pradžia tokia šlapia. tikrai jei nebūčiau paskaičiusi santraukos sakyčiau nesupratau minties. patiko iki tos eilutės citata > "lig amžinos begalybės", toliau reikėjo ryškinti mintį išsakomą, taip pat šlapiai, kaip ir pradėtas.(mano nuomone
(sUstojo klaida tikriausiai, ar buvo norėta pasakyti dviprasmiškai?: SOStojo.)

Įdomūs pamastymai :)

norejau tiesiog pameginti pakalbeti apie tai, kad jei valandomis skaiciuosi laika (t.y. emocijas, jausmus ...pati gyvenima vertinsi)- gali ir pilkokai pasirodyti...sekundziu minuciu grozis gal geriau- daug sviesiau kartais...taigi- kaip paziuresi, kaip paskaiciuosi....toks pamastymas (Norejosi pasakyti- mylekime minutes ir sekundes- jos puosia visa musu gyvenima!!!- tad sypsokimes....)

įdomiai,
idėja neblogas, dėl pateikimo suabejočiau..

Tai medžiaga išbaigtam kūriniui. Aptikau pasisekusių momentų, kuriais susidomėjau.