taip. sakyciau, geras kurinys, liudna, bet patiko:)

Liūdnas, bet gyvas kūrinys. Labai patiko

"...aromato spindinčio baltais varpeliais ... "
Gržu (ant)gamtiškai...

Gerai sukurtas darbas: ir vaizdingas, ir poetiškas.

...beveik ant išnykimo ribos, kaip ir pačios pakalnutės...
Ir gera mintis pajudinta, ir vaizdingai, gražiai apsakytas liūdesys - ..."už miesto atsitiko pakalnutės... "
Labai patiko ir pasiimsiu prisiminimui

taip pavasariškai lengva, tarsi visas oras būtų prisipildęs
pakalnučių kvapo ir visa žemė nusėta jų žiedeliai. ir daug daug kojų jas mindo..
romantika.
šalta romantika.
paskutinio sakinio nereikia

Pirmiausiai noriu padėkoti. Ačiū visiems už atsiliepimus.
Kas liečia panašumą į S.Nėries eilėraštį (lyrika) "dvidešimt su"; tai aš jo nematau; ten moteris, mirštanti iš bado pardavinėjanti gėles; taip, kaip "mergaitė ir degtukai" pardavinėjanti degtukus, ir sušąlanti;
čia mergaitė dar maža mergaitė jaučianti pakalnučių šventę; pražydusios pakalnutės jei sužadina įspūdžio pojūtį, kuris yra prieš pastatomas kaip priešprieša laikmečiui, kuriame žmonės jau nebeįžavi, nebesidžiaugia, jų nebesužadina ir įspūdžio jausmo nebestimuliuoja pražydusios pakalnutės - lyg miestas - techno amžius virsta gamtovaizdžiu, kuriame gyvena žmogus ir mutuoja; Maži vaikai, dar randasi tokiame vystymosi etape, kuriame įspūdį gali sukelti viskas kas vyksta aplinkoje, tiek reklaminis klipas, reklaminė afiša, pravažiuojantis troleibusas, tiek pražydusios pakalnutės, taip užkoduota gamtos, kad iki tam tiko amžiaus įspūdis stimuliuojamas yra daug lengviau, kol žmogus randasi etape pažinti, susipažinti su supančiu jį pasauliu, viską kas jame vyksta sugerti.
bet pasaulio kitimas - miesto pasaulis su elektros stulpų medžiais, asfalto r šaligatvių plytelių pievomis, spalvotomis mašinomis - "gėlėmis" žydinčiomis mašinų stovėjimo aikštelėse - "klombose", signalizacijų čiulbėjimais veikia žmogų, jis darosi lyg akmuo, na lyg žmogus savo veiklos nelaisvėje - aplinkoje kurios yra veikiamas ir per laiką jis praranda save, kaip miestas praranda žibutes, pakalnutes... MERGAITĖ NEPARDAVINĖJE GĖLIŲ, ji grįžo iš užmiesčio ir laiko rankoje puokštelę pražydusių pakalnučių; " kam reikia pakalnučių jos jau pražydo, už miesto, galima pasigėrėti, atsigauti, išjausti pakilumo nuotaiką, ji juk ją jaučia... tai visiškai ne ta situacija, mergaitė laiminga - žmonės nebemoka būti laimingais, jų nebedžiugina pakalnučių žydėjimas; tai kalba apie tai. Čia nepaminėta niekas apie 20 centų, ar mirtį;( tai visiškai skirtingi eilėraščiai)
RIKTAI.
Kas liečia paskutinę eilutę. Tikrai nieko nemėgdžioju. Tai tikras kalbos riktas lietuvių kalboje;
" ... dėmesio nepatraukiančius fenomenus, kurie neturi nieko bendro su ligomis ir pasitaiko kiekvienam sveikam žmogui. Turiu omeny vadinamuosius tiktus [fehlleistungen]: šnekos riktą [Versprechen] , kai, pvz., norėdamas pasakyti vieną žodį ištari kitą; rašymo riktą, kai šiaip apsirinki rašydamas, nesvarbu, ar pastebėtai, ar ne; skaitymo riktą[Verlesen], kai perskaitai ne tai, kas atspauzdinta ar parašyta; klausos riktą[Verhoren] ("o" su dviem taškeliais), kai išgirsti ne tai, kas sakoma, - žinoma jei tai nesusiję su organiniais klausos sutrikimais."
Citata iš:
autorius- SIGMUND FREUD; knyga pavadinimu> "Psichologinis įvadas. Paskaitos" (iš vokiečių kalbos vertė Austėja Merkevičiūtė) iš 20ps. - antra paskaita RIKTAI.

antra paskaita RIKTAI, 29 psl. Citata: > "Bet prieš imdamasis šio darbo norėčiau pakviesti jus pasižvalgyti kitur. Ne vienas poetas šnekos ar kokį kitą riktą yra panaudojęs kaip meninės išraiškos priemonę. Jau vien šis faktas savaime rodo, kad jis riktą, pvz., šnekos riktą, laiko prasmingu, nes pateikia jį sąmoningai. Juk nebūtina, kad poetas pirma atsitiktinai padarytų rašymo riktą, o paskui paliktų jį kaip savo personažo šnekos riktą. Jis nori, kad šnekos riktas padėtų mums kažką suprasti, o mes galime pasvarstyti, kas tai galėtų būti: gal užuomina, jog kuris nors veikėjas yra nuvargęs, išsiblaškęs arba jam gresia migrena. Žinoma, nereikia perdėti ir manyti,kad poeto šnekos riktas visada prasmingas. Juk iš tikrųjų jis gali būti visiškai beprasmis psichinis atsitiktinumas arba gali būti prasmingas tik ypatingais atvejais, bet siekdamas savo tikslų poetas turi teisę suteikti jam prasmę. Tad nereiktų stebėtis, jei poetas kur kas labiau nei filologas ar psichiatras padėtų mums suprasti šnekos riktą."
antra paskaita RIKTAI, 32 psl. Citata: "Kartais ir su medicina nesusijęs mąstytojas viena pastaba atskleidžia rikto prasmę, užbėgdamas už akių mūsų pastangomis ją atspėti. visi žinote sąmojingąjį satyriką Lichtenbergą (1742-1799), apie kurį Goethe yra pasakęs: "Ten, kur jis pokštauja, glūdi problema. bet kartais pokštu problema ir išsprendžiama." Tarp sąmojingų satyrinių Lichtenbergo minčių randame tokį sakinį: "jis visada skaitydavo Agamemnon vietoje angenommen - taip buvo įnikęs į Homerą." Štai tikroji skaitymo rikto teorija."
Citatos iš knygos "Psichologinis įvadas. Paskaitos" aut. Sigmund Freud

TAI GI: pamėginkite FRAZĘ "už miesto atsitiko pakalnutės..." IŠVERSTI Į BET KURIĄ kitą KALBĄ.
PVZ., rusų klb "за городом случились ландыши..."
anglų klb.: "lily of the valley happened over the town..."
nei vienoje kalboje, iš duotų pavyzdžių, nors sakinio struktūra skiriasi taip nesisako. Tai akivaizdus kalbos riktas, bet kurioje kalboje.
Mano kūrinyje, pavadinimu "PAKALNUČIŲ ŠVENTĖ", tai lietuvių kalboje kalbos riktas.
Būtų galima pasakyti:
- Kas atsitiko, ko taip jaudiniesi, ko taip džiūgauji?
- Nieko ypatingo, tik miškuose jau pražydo žibutės.
________ "Kalbos riktas: miške jau atsitiko žibutės."

Taigi, tai nėra joks mėgdžiojimas arba klaidingas vertimas iš kitos kalbos, ir tai nėra jokia svetimybė lietuvių kalboje, tai yra, tik lietuvių kalboje, kalbos riktas - viena iš išraiškos priemonių, kuri yra naudojama poezijoje ar grožinės literatūros kūriniuose, bet kurioje kalboje.

dar Z.Freudas (minėtoje knygoje), pateikdamas kalbos riktų pavyzdžių, cituoja ir Valenšteiną (Pikolominis, pirmas veiksmas penkta scena) KVESTENBERGO IR OKTAVIJAUS pokalbį, taip pat ir duoda įspūdingesnį pavyzdį , kurį aptiko O.Ranko, Shakespeare'o kūrinyje , tai garsioji Venecijos pirklio scena, kurioje laimingasis įsimylėjėlis renkasi vieną iš trijų skrynelių. (tekstas eiliuotas.) kalbos riktai yra naudojami tiek poezijoje tiek kituose grožinės literatūros kūriniuose, kaip išraiškos priemonė; tai daroma ne tik mūsų amžiuje, ir tai nereiškia kokios nors svetimybės kalbai, tiek lietuvių, tiek bet kokoje kitoje kalboje;
savo kūrinyje šį kalbos riktą tikrai pasirinkau sąmoningai;
- ko taip jausmingai nerimauji, ko taip jausmingai nusiteikiąs - kas atsitiko?
- už miesto atsitiko pakalnutės...;
na ir kas, juk jos kas metai pražįsta, nesveikas kažkoks... rodos, kad kad tave milijonierė įsimylėjo, ar mašiną išlošiai, ar darbą gavai, tik pamanykit, pražydo žibutės, :D... nesveikas. --- tai riktas, tai sąmoningai mano pasirinkta išraiškos priemonė, kuri kaba apie labai daug; štai kiek daug visko atsitiko, yra tame atsitiko;
kartu atsitiko ir tai, kad niekas nebejaučia, jog už miesto atsitiko(pražydo pakalnutės) nes kartu atsitiko šaligatviai, asfaltas, dangoraižiai, mašinos. jau atsitiko(atėjo) 21a. Ir atsitiko negeras nutikimas- žmonės pamiršo, kas yra pakalnutės, žmonės pamiršo šventes, kurios vyksta toliau nė miestas. Argi ne šventė (sielai) - Pražydo žibutės. niekaip nekeisčiau šio kalbos rikto, kurį pasirinkau sąmoningai ir kuris kaip išraiškos priemonė savyje labai daug neša. Kalbos riktai nėra svetimybė, jie yra kaip ir visi kiti riktai, kaip ir marša [Vergessen], (kurių yra daug rūšių, kaip ir riktų daug rūšių) bet kurioje kalboje, bet kurioje tautoje - bet kurioje kalboje; Taip, kaip ir visų tautų žmonės turi širdį, kraują raudonos spalvos ir smegenis tokius pat; Tai kalbos riktas - lietuvių kalboje, mano pasirinkta išraiškos priemonė, kuri yra leistina literatūriniame mene.

Dar kartą nuoširdžiai dėkoju už pasisakymus. ir už kritiką.