tai daugiau įspūdžiai, perskaičius knygą ;-)

Pirmas įspūdis - trūksta gražios įžangos, labai tiesmukai pradėta.
azijos >>> Azijos.
nedaugžodžiaujama >>> nedaugiažodžiaujama
Turėjau didelės laimės ir garbės >>> kas čia per forma?? Labiau anglų kalbos vertinys, reiktų keisti pvz, jaučiausi labai laiminga ir pagerbta gavusi...
purškimo-taškymo technika >>> kas čia? Mokausi dailės, bet tokios technikos nežinau. Gal grafika? Akverelė? Nepasakysiu nemačiusi, bet reiktų paieškoti tinkamesnio termino, keistai skamba.
japoniškąjai >>> japoniškajai.
Nūdienų europiečio akimis ryjant šį subtilių jausmų >>> labai negražiai skamba "ryjant", nes vėliau naudojami švelnūs žodžiai.
Domėjausi Japonija, gana daug žianu apie ją ir apie japonų kūrybą, bet kartais teksto stilius pakišdavo koją, išlįsdavo tie senieji archajiški lietuviški žodžiai, kurie vėl "nuleisdavo" į mano kambarį Lietuvoje. Keistas stilius, tačiau labai sunku perduoti Tolimųjų Rytų kultūrą visiškai kita kalba, kuri susiformavo viekiama visai kitokių aplinkybių. Manau, labai daug čia reiškia parinkti žodžiai, jie gali priartinti, bet gali ir nutolinti nuo mums svetimos kultūros.
Taip pat nereikia pamiršti būtent minėtos japonų istorijos. Juk jie ne tik budistai, o ir gana ilgai jais nebuvo. Labai didelę įtaką dar iki šiol japoniškajam budizmui daro sintoizmas. Kad suvoktumėme poeziją, reiktų žinoti ir sintoizmo istoriją, jo pagrindines dogmas.

Sunkią temą pasirinkote, manau, tekstą dar tikrai galima tobulinti, bet linkiu sėkmės, tęsinio būtų malonu sulaukti. Tikiuosi nesupyksite, kad taip kabinėjausi prie stiliaus, bet ši tema man artima, norėjau pagelbėti. Tikiuosi, kad mano patarimai padės rašant tęsinį ir koreguojant šį darbą. Sėkmės!

Kiek ir ką beskaitytum apie Japoniją, ji vis tiek išlieka paslaptinga iki subtilumo... O čia dar švarios sielos lyrika... taip gaivina...
Labai sudomino. Ypač eilės su komentarais. Norėtųsi daugiau.
(Atlaidžiai pražiūrėjau net ir klaideles:)

daug kartų minimi tie patys žodžiai,kurių galima vengti (Japonija, japonai).
Stiliausi klaidos: garbę. garbė (gretimi sakiniai ir tie patys žodžiai, galima keisti,tarkim:„garbę, kurią..“)
ik garbę. Būtent garbė šioje mums tolimoje kultūroje iškeliama į pagrindinį planą - nepripažįsta nuodėmių, o priešingai - tematikoje pagrindine yra garbė. Ar panašiai. nes kokie gali būti planai? pagrindinis planas kūryboje niekad neaiškus:)

aš irgi žaviuosi rytų kultūra,menu. neblogai atsiliepėte, tačiau ar ne per sudėtingai pasirinkote - t.y. pasirinkote visą Japonijos literatūrą, gal geriau būtų imti kokią vieną konkrečią sritį (tarkim tam tikrą laikotarpį), jį išanalizuoti ir aprašyti, tada kitą ir t.t. Nes dabar tai gautųsi itin ilga apžvalga, o taip būtų kelios užbaigtos ir mielos dalys.čia tiesiog pamąstymui :)