nu sakai pagal mano, bet as jame izvelgiau naujas mintis... zinai, manau as rasau is merginos puses o tu is vaikino sia istorija... tik liudna kad ta istorija mano gywenimas... bet seip, labai grazu, siulyciau tau su manim padaryt koki nors dalyka kaip tuo paciu metu masto vaikinas ir kaip mergina ;)

tikrai ne lievas. Gan nuoširdus.

labai asmeniškas. ir nuoširdus. daug vertės turi autoriui, o kitiems...?
Už svajones, kurios sudužo nepakilę skrydžiui... --> nepakilusios. kad ir kaip norėtumėt, svajonės yra moteriškosios giminės.

Atvirybės, tačiau ne visiškai beprasmės. Radau kelias eilutes, kurios įtikino.

tai ne poezija, o jausmai. Tad reikėtų ateityje talpinti į tam skirtą skiltį. Čia šis darbas nesižiūri

Visvien

Kai ašara riedės per skruostą,
Paguos mane tik liūdesys,
Kai net laivai, pasiekę savo uostą,
Jūros bangose pasiklys.

Kai saulei šviečiant lis lietus,
O žemėje bus sausa,
Kai vėjo gūsis taps sunkus,
O vandenynas išgaruos...

Kai debesys juodi padangę puoš,
Kai akmenį krūtinėje turėsi,
Kai širdį rasi ežero leduos,
Kai niekam skausmo negailėsi.

Tada, kai leisis paukščiai lyg lėktuvai,
Kai jausiuosi laiminga vieniša,
Kada aplinkui blogis bus tik nulis,
Kai mėnuo leisis vakare.

Tada, žinok, tada vis vien ilgėsiuos,
Praėjusių dienų, kai buvome kartu,
Ir paslapčia savo širdy tave mylėsiu,
Nors jau galbūt mane pamirši tu.


2007-03-31 17:30:00 _saulute_