← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/12525

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žilvinas

Sukurta: 2007-03-30 19:25:51

Dėkoju už komentarus.Eilėraščiu bandžiau apgailestauti dėl pranykstančios romantikos,kurios mažai lieka susiduriant su realybėje vykstančiais reiškiniais,beje,kuriuose gal irgi galima rasti kažkokios,
tik kitokios romantikos.Matyt,man nelabai pavyko,gal būt ,kai kas to nesuprato.

Vartotojas (-a): malaja

Sukurta: 2007-03-28 19:02:23

3-10 eilutės turi kokią paskirtį? - apstulbinti intelektu? hmmm... na gerai, apstulbom, o ką? mažoka čia tos romantikos, nebent medus ant duonos riekės (bet ne "ištepliotas", nes tai jau buitiška, nebe romantiška), dar ta mėnulio pusė... :) Pabaiga suskamba įdomiai, bet tai daugiau didaktika. Taigi šiek tiek bėdos su ta romantika - lyg yr, lyg ir nėr...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-03-27 23:28:31

Iš keturių klasikinių posmų patiko paskutinis (pabaiga).
„Persistengę" tarptautizmai nuvertina tuos prisiminimus apie romantiką.
O štai romantikos prilyginimas medui (saldybės sielai sutartinė reikšmė) ant duonos riekės (būtina kasdienybė) – aiškus kūrinio savitumo ženklas, su kuo reikia pasveikinti Žilviną.

Anonimas

Sukurta: 2007-03-27 22:58:51

pabaiga geriausia. o pradžioje, rodos, demonstruojama erudicija, vardijant tuos "daiktelius". kiek per daug fragmentiškumo, itin perskiria mintį į dalis

Vartotojas (-a): Cherry

Sukurta: 2007-03-27 21:05:12

Ir aš ant to kalno medų nuo duonos laižiau... :)

Anonimas

Sukurta: 2007-03-27 19:32:44

nežinau, man padrikokas pasirodė, gal reikėtų
kažkokių sąsajų, dabar tarsi pabarstytas