Vietom minties šuoliai labai gadina vaizdą. Taip pat visą kūrinį žiauriai laukiau, kada gi jie pasieks tą rančą ir kas gi ten įvyks, tai buvo tarsi viso kūrinio intriga, bet buvau nuvilta - apie rančą tik keli žodžiai, ką herojai ten veikė neaišku... Va, jei ten atsitiktų kažkas tokio, kas pakeistų veikėjų likimus, svajones ar planus, tuomet tai jau būtų žymiai stipresnis tekstas. Kai kur trūksta psichologinio veikėjų poelgių paaiškinomo, pavyzdžiui, kodėl gi Robinas taip norėjo pasiekti Aziją (juk viską suplanavo). Čia ir yra silpnoji dalis, todėl pritariu Tikram Dearniui, kad veikėjų charakterius reiktų plačiau atskleisti. Vien pasakyti, kad Vika buvo tylenė neužtenka. Kodėl Vika buvo tylenė? Ar ji tokia nuo vaikystės, o gal kažkas nutiko praeityje, kad ji nebenori šnekėti? Klausymų kyla daug beskaitant tekstą. Idėja gera, tik vietom netikroviška, nes nesi pati patyrus. Siūlau prisės ir padirbėt prie šio teksto, lauksiu rezultato!
Toks simbolistinis ir keistas. Atskiri fragmentai patiko, tačiau užkliuvo išorinis vaizdas. Po skyrybos ženklų turi būti tarpai. Kadangi prisėdau skaityti šį kūrinį, sutvarkau, kas krito į akis. Visų pirma radau keletą klaidelių ir jas pataisiau. Tačiau labiausiai nepatiko tie amžinai pasitaikantys pasikartojimai: nesistengta ieškoti sinonimų. Vardai nuolat kartojami, nors būtų galima juos pakeisti, kad kiekviename sakinyje to nepasitiakytų, kitais žodžiais, tarkim: jis, pastarasis, bendrakelionis, draugas ir panašiai. Taip pat užkliuvo piktnaudžiavimas skliaustais. Literatūriniame tekste to reikėtų vengti, vartoti kuo mažiau. Be to kūrinyje pasigendu aiškesnių, ryškesnių personažų paveikslų (charakteriai, išvaizda,detalės ir visa kita). Fragmentiškai piešiamas kelionės vaizdas. Kalba vietomis skurdi ir ne visada įtikinama. Tačiau džiaugiuosi, kad ėmeisi tokio sunkaus žanro. Tam tikros kūrinio dalys priminė prieškario laikų lietuviškos nuotykinės, detektyvinės ir fantastinės literatūros pradininko J. Pyliponio stilistiką, kur jo sukurti personažai dažniausiai bleškėsi po pasaulį. Kadangi kūrinys, kurį čia įdėjai nėra išbaigtas (man atrodo, kad turėtų būti koks nors tęsinys), lauksiu tęsinio.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-03-25 12:08:04
Vietom minties šuoliai labai gadina vaizdą. Taip pat visą kūrinį žiauriai laukiau, kada gi jie pasieks tą rančą ir kas gi ten įvyks, tai buvo tarsi viso kūrinio intriga, bet buvau nuvilta - apie rančą tik keli žodžiai, ką herojai ten veikė neaišku... Va, jei ten atsitiktų kažkas tokio, kas pakeistų veikėjų likimus, svajones ar planus, tuomet tai jau būtų žymiai stipresnis tekstas. Kai kur trūksta psichologinio veikėjų poelgių paaiškinomo, pavyzdžiui, kodėl gi Robinas taip norėjo pasiekti Aziją (juk viską suplanavo). Čia ir yra silpnoji dalis, todėl pritariu Tikram Dearniui, kad veikėjų charakterius reiktų plačiau atskleisti. Vien pasakyti, kad Vika buvo tylenė neužtenka. Kodėl Vika buvo tylenė? Ar ji tokia nuo vaikystės, o gal kažkas nutiko praeityje, kad ji nebenori šnekėti? Klausymų kyla daug beskaitant tekstą. Idėja gera, tik vietom netikroviška, nes nesi pati patyrus. Siūlau prisės ir padirbėt prie šio teksto, lauksiu rezultato!
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-25 02:29:15
Toks simbolistinis ir keistas. Atskiri fragmentai patiko, tačiau užkliuvo išorinis vaizdas. Po skyrybos ženklų turi būti tarpai. Kadangi prisėdau skaityti šį kūrinį, sutvarkau, kas krito į akis. Visų pirma radau keletą klaidelių ir jas pataisiau. Tačiau labiausiai nepatiko tie amžinai pasitaikantys pasikartojimai: nesistengta ieškoti sinonimų. Vardai nuolat kartojami, nors būtų galima juos pakeisti, kad kiekviename sakinyje to nepasitiakytų, kitais žodžiais, tarkim: jis, pastarasis, bendrakelionis, draugas ir panašiai. Taip pat užkliuvo piktnaudžiavimas skliaustais. Literatūriniame tekste to reikėtų vengti, vartoti kuo mažiau. Be to kūrinyje pasigendu aiškesnių, ryškesnių personažų paveikslų (charakteriai, išvaizda,detalės ir visa kita). Fragmentiškai piešiamas kelionės vaizdas. Kalba vietomis skurdi ir ne visada įtikinama. Tačiau džiaugiuosi, kad ėmeisi tokio sunkaus žanro. Tam tikros kūrinio dalys priminė prieškario laikų lietuviškos nuotykinės, detektyvinės ir fantastinės literatūros pradininko J. Pyliponio stilistiką, kur jo sukurti personažai dažniausiai bleškėsi po pasaulį. Kadangi kūrinys, kurį čia įdėjai nėra išbaigtas (man atrodo, kad turėtų būti koks nors tęsinys), lauksiu tęsinio.