Mintis įdomi, tačiau galėjai paaiškinti bent jau išnašose, kas ta žaeroja.
Ir šiaip manau, gaėtum šiek tiek išplėtoti drabelį:) Nes tikrai verta.

dūšelas turi ir savo terminologiją, žodyną. Žaeroja - iš jų kalbos.

Dūšela inlinda i nama sielu, ar į namu? Aa... dabar aišk man. Gerai če sugalvota, paplosma...
Bet žodis "žaeroja" tai žiauriai nelietuviška nuskambeja. Gal ir lietuviškas, bet man - kaip iš ateivių kalbos.

Nematau jokio nelogiškumo tuo klausimu. Rašydamas novelę stengiausi naudoti kuo daugiau sinonimų. Todėl vartojau ne vieną to svečio apibūdinimą: viešnia, svečias, padaras, žaeroja. O kita vertus žodžius jis ji pavartojau todėl, kad atvykėlis (ė) neapibrėžtos lyties. Jei lietuvių kalboje būtų "nekatroji giminė", mielai rinkčiausi vos porą žodžių kalbant apie tos rūšies sutvėrimą.
Kodėl viešnia jam galėjo neatrodyti keista? Juk ji buvo nematoma, nors balsą turi ir kalba sklinda iš vienos pusės. Kaip kitaip abibūdinti Eriko nuostabą?